Kritikuoja valdžią
Lenkija skaičiuoja, kad per pastarąjį mėnesį į jos teritoriją neleista patekti maždaug 3 tūkst. migrantų, kuriems liepta sugrįžti į Baltarusijos teritoriją, iš kur jie ir atvyko. Maždaug 900 jų buvo sulaikyti jau Lenkijos teritorijoje ir buvo paskirstyti į pabėgėlių priėmimo centrus.
Tačiau didžiausių diskusijų centre atsidūrė Aukštutinio Usnažo kaimo pasienyje su Baltarusija esanti maždaug 30 migrantų grupė, kuri jau keliolika dienų yra tiesiog įstrigusi tarp dviejų valstybių.
Susipriešinimo dėl to, kaip Lenkija turėtų su jais pasielgti, netrūksta ne tik visuomenėje, bet ir tarp politikų.
Žmogaus teisės gynėjai, nevyriausybinės organizacijos taip pat žeria kritiką valdžios atstovams, esą neįleisdami migrantų į savo teritoriją, jie pasmerkia juos kančioms.
Susikalbėti su migrantais trukdo pasienio pareigūnai, įjungdami sirenas ir taip neleisdami vieniems kitų išgirsti.
Nevyriausybinės organizacijos „Fundacia ocalenie“ (Išsigelbėjimo fondas) atstovai lenkų žiniasklaidai pasakojo kasdien vykstantys prie Lenkijos ir Baltarusijos pasienio kartu su vertėja ir bandantys susišaukti su migrantais, kurie neretai nieko nežino apie sudėtingą savo situaciją.
Tačiau jiems trukdo pasienio pareigūnai, įjungdami sirenas ir taip neleisdami vieniems kitų išgirsti.
Šiuo metu Lenkijos pasienio pareigūnams padėti saugoti šalies sieną yra pasiųstas ne vienas šimtas karių, šalies valdžia neatmeta, kad pajėgos bus didinamos.
Visuomenė, spauda ir bažnyčia
Lenkijoje gyvenantis nevyriausybinės organizacijos „Rytų Europos kolegija“ direktorius, žurnalo „New Eastern Europe“ ekspertas Laurynas Vaičiūnas 15min teigė, kad Aukštutinio Usnažo kaimo pasienyje esančių migrantų padėtis atsidūrė visos visuomenės ir žiniasklaidos akiratyje.
L.Vaičiūnas: oficialūs šaltiniai teigia, kad jie yra Baltarusijos teritorijoje, nevyriausybinės organizacijos, opozicija aiškina, kad migrantų stovykla įsikūrusi ant pasienio linijos ir dalis jų yra Lenkijoje, dalis – Baltarusijoje.
Be to, esą trūksta ir tikslesnės informacijos apie jų buvimo vietą.
„Oficialūs šaltiniai teigia, kad jie yra Baltarusijos teritorijoje, nevyriausybinės organizacijos, opozicija aiškina, kad migrantų stovykla įsikūrusi ant pasienio linijos ir dalis jų yra Lenkijoje, dalis – Baltarusijoje.
Pasienio pareigūnai neleidžia nei organizacijoms, nei politikams priartėti arčiau šių žmonių ir su jais pasikalbėti. Apie jų kilmę taip pat pasakojama skirtingai, vieni teigia, kad atvykę migrantai yra iš Afganistano, kiti – kad iš Irako“, – 15min pasakojo L.Vaičiūnas.
Pasak jo, į verdančias diskusijas įsitraukė ir Lenkijoje įtakinga Katalikų bažnyčia, kuri, nors įprastai pritaria valdančiosios partijos postulatams ir veiksmams, šį kartą ragina įsileisti migrantus.
Tačiau PiS spaudimui nepasiduoda. Valdančiuosius palaiko ir jai palanki spauda, įskaitant nuvalstybintą visuomeninį transliuotoją.
„Į ginčą įsivėlė ir spauda. Dešiniųjų pažiūrų, valdančiajai daugumai palanki žiniasklaida primena 2015 m. migrantų krizę Europoje ir tikina, kad šiuo metu Lenkija saugo visą Europą nuo nepageidaujamų atvykėlių.
Iš kitos pusės, kairiųjų pažiūrų spauda kartoja, kad visiems reikia padėti“, – apie susipriešinimą pasakojo L.Vaičiūnas.
Lenkijos pareigūnai teigia, kad humanitarinis konvojus migrantus turi pasiekti būtent iš Baltarusijos pusės.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) trečiadienį paskelbė laikiną įpareigojimą Latvijai ir Lenkijai teikti pagalbą dviem migrantų grupėms, mėginusioms neteisėtai patekti į Europos Sąjungą iš Baltarusijos.
Lenkijos atveju tai liečia pirmiausia Aukštutinio Usnažo kaimo pasienyje esančius migrantus.
Tačiau Varšuva tikina jau paruošusi jiems pagalbos siuntinį, tik esą Baltarusija neleidžia jo pristatyti tarp valstybių įstrigusiems asmenims. Lenkijos pareigūnai teigia, kad humanitarinis konvojus migrantus turi pasiekti būtent iš Baltarusijos pusės.
Ketvirtadienį Lenkija dar sykį pakartojo, kad nesuteiks pagalbos Baltarusijos pasienyje įstrigusiems migrantams, kaltindama Baltarusijos režimą neįleidžiant jos pasiųstos humanitarinės pagalbos - esą migrantai yra Baltarusijos pusėje, todėl atsakomybę už juos turi prisiimti Baltarusija.
Bando pasinaudoti situacija
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis tvirtina, kad jo šalis nepasiduos Aliaksandro Lukašenkos spaudimui ir migrantų į savo teritoriją įsileisti neketina.
Negana to, 150 km ilgio vielinis barjeras jau nutiestas, planuojama pustrečio metro aukščio tvirta tvora. Tokie veiksmai netruko sulaukti opozicinių partijų atstovų kritikos.
Wladysławas Frasyniukas, buvęs disidentas ir buvęs opozicijos narys, šiurkščių priekaištų pažėrė ne tik šalies valdžiai, bet ir kariams, saugantiems Lenkijos sieną. Duodamas interviu Lenkijos televizijai, jis juos pavadino „šiukšlėmis“.
„Šie kareiviai netarnauja Lenkijai, jie greičiau spjauna ant visų vertybių, už kurias kovojo jų tėvai ir seneliai“, – pareiškė W.Frasyniukas, taip neabejotinai įteikdamas naują retorinę kortą PiS.
Kiek atsargiau situaciją įvertino buvęs šalies premjeras, opozicinei „Piliečių platformai“ vadovauti neseniai grįžęs Donaldas Tuskas. Jis pareiškė, kad Lenkijos sienos privalo būti saugomos.
Pasak L.Vaičiūno, opozicija kilusios migrantų krizės akivaizdoje iš pradžių reagavo vangiai, o ir D.Tuskui reikėjo tikslinti savo žodžius.
W.Frasyniukas: šie kareiviai netarnauja Lenkijai, jie greičiau spjauna ant visų vertybių, už kurias kovojo jų tėvai ir seneliai.
„Pirmiausia jis kalbėjo apie sienos gynybą kaip apie svarbiausią šalies užduotį, tačiau vėliau turėjo patikslinti, kad vis dėlto būtina išspręsti humanitarinę situaciją Aukštutinio Usnažo kaimo pasienyje“, – teigė L.Vaičiūnas.
PiS laikosi savo linijos
Griežta Lenkijos valdančiosios partijos laikysena migrantų atžvilgiu sukėlė kalbas, kad partija taip bando sustiprinti savo pozicijas politinėje erdvėje.
Analitikų teigimu, ryžtingi visuomenės sprendimai gali būti priimti taip pat palankiai, kaip ir per 2015 metų migrantų krizę Europoje, kai Varšuva atsisakė priimti prieglobsčio prašytojus pagal Bendrijos schemą.
Kiti kalba ir apie didėjančią politinę krizę šalyje, ypač po daugybės Lenkijoje pastaraisiais metais vykusių protestų.
A.Pukšto: priešiškumas bandomas palaikyti iš abiejų pusių, todėl imigrantų tema dabar kunkuliuoja.
Tiesa, Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros vedėjas Andžejus Pukšto tikino, kad kilusi migrantų krizė Lenkijoje dar nepranašauja politinės krizės.
„Politinė krizė yra tada, kai klibinama premjero kėdė ir Vyriausybė artėja prie atsistatydinimo, o kol kas tokios situacijos nėra.
Be abejo, opozicija bando sutirštinti spalvas, nes parlamentinė dauguma šiuo metu nėra didelė. Priešiškumas bandomas palaikyti iš abiejų pusių, todėl imigrantų tema dabar kunkuliuoja“, – 15min teigė A.Pukšto.
Politologas taip pat nemano , kad griežta pozicija migrantų klausimu PiS suteiks politinį pranašumą prieš savo oponentus.
„Dešinioji jėga, kuri šiuo metu valdo Lenkiją, yra ištikima savo retorikai. Atsiminkime, kad PiS labai griežtai kritikavo ir 2015 m. migrantų perkėlimo į Europos Sąjungos šalis politiką.
Tuo metu Lenkijos pasipriešinimas ir balsas buvo ryškiausias. Todėl reikėtų pasakyti, kad šiuo klausimu PiS vykdo nuoseklią politiką“, – kalbėjo A.Pukšto.
Politikas neatmeta galimybės, kad tokia Lenkijos pozicija Vakarų Europoje sulauks kritikos.
„Tai gali būti įvertinta kaip žingsnis prieš Europos vertybes, tačiau, kita vertus, Varšuvos ir Briuselio santykiai ir taip yra įtempti. Nemanau, kad jie dar labiau pablogėtų“, – sakė politologas.
Nors šių metų pradžioje Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros užsakymu surengta apklausa parodė, kad du trečdaliai lenkų visuomenės pasisako už pagalbą pabėgėliams, A.Pukšto pripažino, jog baimių visuomenėje vis dar išlieka.
„Antiimigracinės nuotaikos stiprios yra daugelyje šalių. Gal Vidurio ir Rytų Europos šalims tai dar yra naujas dalykas. Todėl ir šių šalių politikams kyla dilema – kaip suprasti visuomenės nusiteikimą“, – teigė politologas.
