Lenkijoje padidintas kai kurių kovinių dalinių parengties lygis

„Hrubiešuvo apskrityje įvyko sprogimas, per kurį žuvo du Lenkijos piliečiai. Šiuo metu mūsų tarnybos yra įvykio vietoje ir aiškinasi situaciją“, – per spaudos konferenciją po Nacionalinio saugumo tarybos posėdžio sakė vyriausybės atstovas Piotras Muelleris.

Lenkijos pasienyje nukrito ir sprogo raketa

+5

Jį cituoja Lenkijos radijas.

„Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, buvo įgyvendintos tokioje situacijoje numatytos procedūros, įskaitant, be kita ko, ką tik priimtą sprendimą padidinti tam tikrų kovinių, karinių dalinių Lenkijoje parengtį ir mūsų šalyje esančių uniformuotų tarnybų dalinių kovinę parengtį“, – sakė vyriausybės atstovas.

„Kartu nusprendėme imtis procedūrų, kad patikrintume, ar yra pagrindas aktyvuoti NATO sutarties 4-e straipsnyje numatytas sąlygas“, – nurodė P. Muelleris.

Šiaurės Atlanto sutarties 4-asis straipsnis numato, kad „šalys tarpusavyje konsultuosis, jeigu bet kurios iš jų nuomone, kiltų grėsmė bet kurios šalies teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“.

Lenkijos žiniasklaida anksčiau pranešė, kad antradienio popietę, kai sviedinys pataikė į vietovę, kurioje buvo džiovinami grūdai, netoli sienos su Ukraina esančiame Pževodo kaime, žuvo du žmonės.

JAV ir Lenkijos prezidentų pokalbis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją apšaudžius Lenkiją raketomis.

Vis dėlto kol kas to nepatvirtino nei Varšuva, nei Vašingtonas, o Rusija savo ruožtu „sąmoninga provokacija, kuria siekiama eskaluoti situaciją“, pavadino pranešimus, kad Lenkijoje, kuri ribojasi su Ukraina, nukrito rusų raketų.

Pranešimai apie Lenkijos teritorijoje nukritusias raketas sulaukė plataus pasmerkimo.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis pareiškė, kad jį sukrėtė pranešimai, jog bloko narėje Lenkijoje žuvo žmonių po raketos ar kitos ginkluotės smūgio, o Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino surengti derybas Indonezijoje vykstančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikime.

Ch.Michelis kiek vėliau pranešė, kad per G-20 derybas sušauks neeilinį Europos Sąjungos vadovų susitikimą ir patikino Lenkijos premjerą, kad blokas palaiko Varšuvą.

„Ką tik kalbėjau su (Mateuszu Morawieckiu). Patikinau jį, kad ES yra visiškai vieninga ir solidari, remdama Lenkiją. Trečiadienį pasiūlysiu surengti koordinacinį susitikimą su ES vadovais, dalyvaujančiais G-20 susitikime čia, Balyje“, – tviteryje rašė Ch.Michelis.

JAV valstybės departamentas pareiškė, kad Vašingtonas „nustatys, kas įvyko ir kokie bus tolesni veiksmai“.

Be to, antradienį telefonu kalbasi Lenkijos ir JAV prezidentai Andrzejus Duda ir Joe Bidenas, pranešė lenkų lyderio patarėjas Jakubas Kumochas.

Lenkiją saugo NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimas, įtvirtintas NATO steigimo sutarties 5-e straipsnyje, tačiau net jei smūgis būtų patvirtintas, Aljanso atsakas greičiausiai priklausytų nuo to, ar jis buvo atsitiktinis, ar tyčinis.

„Labai reikšmingas eskalavimas“

„Šiandien Rusijos raketos pataikė į Lenkiją, [Ukrainos] sąjungininkės teritoriją. Žuvo žmonių. Priimkite mūsų užuojautą“, – sakė V.Zelenskis kreipimesi į tautą.

„Kuo ilgiau Rusija jausis turinti šį imunitetą, tuo daugiau grėsmių kils visiems, kurie bus Rusijos raketų pasiekiami. Raketų leidimas į NATO teritoriją yra Rusijos išpuolis prieš kolektyvinį saugumą. Tai labai reikšmingas eskalavimas. Turime veikti“, – sakė Ukrainos lyderis.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba savo ruožtu paragino NATO nares nedelsiant sušaukti aukščiausiojo lygio susitikimą, kad būtų imtasi griežtų priemonių prieš Maskvą.

Po pranešimų apie Lenkijoje nukritusias raketas Vengrija sušaukė gynybos tarybą, o Latvija – skubų vyriausybės posėdį.

Anksčiau antradienį Rusija paleido dešimtis raketų į įvairius Ukrainos miestus.

V.Zelenskis pavadino naują Rusijos smūgių, nukreiptų prieš jo šalies elektros tinklus, bangą „spjūviu į veidą G-20 šalims“.

„Šis genocido prieš ukrainiečius aktas, kuriuo reaguojama į mano taikos planą, yra ciniškas spjūvis G-20 ir visam pasauliui į veidą“, – socialiniuose tinkluose parašė V.Zelenskis.

Šie smūgiai septynis milijonus namų panardino į tamsą, praėjus vos kelioms dienoms po Rusijos atsitraukimo iš strategiškai svarbaus Chersono.

Kaimyninė Moldova antradienį pranešė apie didelius elektros tiekimo sutrikimus dėl Rusijos smūgių kaimyninės Ukrainos energetikos infrastruktūrai ir paragino Maskvą sustabdyti savo atakas.

Praėjusį mėnesį šios šalies vidaus reikalų ministerija pranešė, kad viena Ukrainos oro gynybos numušta Rusijos raketa nukrito ant kaimo Moldovos šiaurėje, bet nukentėjusiųjų nebuvo.