Apie ministrų kabineto pertvarkymą buvo pranešta per oficialią ceremoniją Varšuvos prezidentūroje.
Kartu su prieštaringai vertinamu gynybos ministru Antoni Macierewicziumi ir užsienio reikalų ministru Witoldu Waszczykowskiu darbo neteko aplinkos apsaugos ministras Janas Szyszko ir dar pora ministerijų vadovų.
Vidaus reikalų ministras Mariuszas Blaszczakas perėmė gynybos ministro portfelį, o užsienio reikalų viceminstrui Jacekui Czaputowicziui atiteko diplomatijos vadovo postas. Naujuoju aplinkos apsaugos ministru paskirtas Henrykas Kowalczykas.
Taip pat pakeisti sveikatos bei skaitmeninimo ministrai.
„Nenorime būti dogmatiška, doktrinieriška arba ekstremistinė vyriausybė; norime būti tokia vyriausybė, kuri suartina ekonomiką ir visuomenę, taip pat (suartina) europietiškas ir pasaulines dimensijas bei vietinį lygmenį“, – sakė prieš mėnesį darbą pradėjęs naujasis vyriausybės vadovas, sveikindamas savo naująjį ministrų kabinetą.
Vėliau antradienį premjeras turėtų skristi į Briuselį derybų su Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu dėl precedento neturinčios ES pradėtos drausminės procedūros prieš Varšuvą dėl prieštaringai vertinamų teismų sistemos reformų, kurios, pasak Briuselio, kelia grėsmę įstatymo viršenybės principui šalyje.
Praėjusį mėnesį Europos Komisija inicijavo Bendrijos sutarties 7-ąjį straipsnį dėl Varšuvos veiksmų, kuriuos traktuoja kaip „sisteminę grėsmę“ šalies teismų sistemos nepriklausomybei.
Ši procedūra galiausiai galėtų nulemti, kad Lenkija praras savo balsavimo teises bloke.
Anksčiau dar nė karto neinicijuotas ES sutarties 7-asis straipsnis numato vadinamąjį „branduolinį variantą“, kai gali būti įšaldytos valstybės narės balsavimo teisės. Tačiau tai gali būti padaryta tik po ilgos ir sudėtingos procedūros.
Praėjus kelioms valandoms nuo paskelbimo apie procedūros pradžią, Lenkijos prezidentas pasirašė teismų reformos įstatymą ir apkaltino Bendriją „melavimu“ apie vykdomas reformas.
Šiame įvykių fone išryškėja auganti įtampa tarp rytinių ir vakarinių Europos Sąjungos valstybių, kai tokios buvusios sovietinio bloko valstybės kaip Lenkija ir Vengrija atsisako laikytis kai kurių Briuselio nuostatų, ypač teismų ir žiniasklaidos nepriklausomybės bei imigracijos klausimais.
