Didelės demonstracijos buvo surengtos keliuose miestuose, kai konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) kontroliuojamo parlamento žemieji rūmai 235 balsais prieš 192, dar 23 deputatams susilaikius, priėmė įstatymą, suteikiantį teisę teisingumo ministrui spręsti, kas iš dabartinio AT narių toliau eis pareigas, o naujus kandidatus į Aukščiausiąjį Teismą parinks Nacionalinė teismų taryba (KRS).
Vien sostinėje Varšuvoje į gatves išėjo apie 50 tūkst. protestuotojų, nurodė miesto valdžią. Demonstrantai susirinko prie prezidentūros, mojavo Lenkijos ir ES vėliavomis bei skandavo „Apginsime demokratiją“ ir „Laisvę teismams!“
Pagal dabartinę sistemą kandidatai į Aukščiausiąjį Teismą renkami nepriklausomos institucijos, sudarytos daugiausiai iš teisėjų ir keleto politikų.
Beata Szydlo: „Spaudimui nepasiduosime. Nesileisime įbauginami elito interesų gynėjų Lenkijoje ir užsienyje.“
Premjerė Beata Szydlo per visuomeninę televiziją sakė, kad PiS, pradėjusi teismų pertvarką atėjusi į valdžią 2015 metų pabaigoje, „reformuoja teismus, kad jie dirbtų gerai ir sąžiningai bei tarnautų visiems lenkams“.
„Spaudimui nepasiduosime. Nesileisime įbauginami elito interesų gynėjų Lenkijoje ir užsienyje“, – pridūrė ji.
Tačiau opozicinės centro partijos „Pilietinė platforma“ (PO) pirmininkas Grzegorzas Schetyna sakė, kad Aukščiausiojo Teismo reforma yra „grėsmingas perversmas“, o panašios pakraipos Šiuolaikinės partijos („Nowoczesna“) vadovas Ryszardas Petru pareiškė: „Šiandien yra bloga diena Lenkijos demokratijai“.
„Rimta padėtis“
„Šios reformos priėmimas pažeidžia teisinės valstybės principą, nes ji atiduoda teisinę sistemą politinei valdžiai.
Tai nutiesia kelią nedemokratinei sistemai Lenkijoje“, – naujienų agentūrai AFP sakė Lenkijos mokslų akademijos politologas Stanislawas Mocekas.
„Situacija yra labai rimta ir gali tapti nevaldoma. Iš PiS pusės nematome noro siekti kompromiso, o opozicija yra pernelyg silpna“, – pridūrė jis.
Ši priemonė yra viena iš daugelio prieštaringai vertinamų teismų sistemos reformų, kurios, PiS teigimu, yra būtinos, kad ši sistema būtų efektyvesnė ir gebėtų kovoti su korupcija.
Vis dėlto Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas trečiadienį pareiškė, kad „tie įstatymai smarkiai didina sistemines grėsmes teisinės valstybės principui Lenkijoje“.
„Kartu paėmus jie gali panaikinti bet kokią likusią teismų nepriklausomybę, o teismų sistema būtų visiškai politiškai kontroliuojama vyriausybės“, – pridūrė jis.
F.Timmermansas perspėjo Lenkiją, kad nenutraukus tų reformų EK gali įšaldyti Varšuvos teises balsuoti ES Taryboje – aukščiausiame sprendimus priimančiame Bendrijos organe. Šio „branduolinio varianto“ 28 nares turinti ES dar niekada nėra inicijavusi.
Vis dėlto Lenkija tikriausiai išvengs šios priemonės, nes ją blokuotų Varšuvos sąjungininkė Vengrija.
Šios šalies užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto ketvirtadienį sakė: „Mes palaikome Lenkiją ir reikalaujame, kad EK (Europos Komisija) laikytųsi savo jurisdikcijos.“
Lenkijos Aukščiausiojo Teismo, prižiūrinčio žemesnės instancijos teismus, reformai dar turi pritarti Senatas, irgi kontroliuojamas PiS, ir pasirašyti prezidentas Andrzejus Duda.
Teisininko išsilavinimą turintis A.Duda yra glaudžiai susijęs su PiS. Ketvirtadienį jis leido suprasti, kad nesutiks susitikti su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Donaldu Tusku – buvusiu Lenkijos premjeru, išreiškusiu susirūpinimą dėl susiklosčiusios padėties.
ES dilema
ES dar 2016 metų pradžioje perspėjo Lenkiją dėl konstitucinio teismo, prižiūrinčio, kad priimami įstatymai atitiktų šalies konstituciją, reformos.
PiS inicijuoti pakeitimai lėmė, kad Konstitucinio Tribunolo sudėtis pasikeitė konservatorių naudai, o jo pirmininku tapo „Įstatymo ir teisingumo“ šalininkas.
PiS inicijuoti pakeitimai lėmė, kad Konstitucinio Tribunolo sudėtis pasikeitė konservatorių naudai, o jo pirmininku tapo „Įstatymo ir teisingumo“ šalininkas.
S.Mocekas sakė manąs, kad Aukščiausiojo Teismo reforma yra „Europos Sąjungos neveiklumo nuodėmės rezultatas – Bendrija nesiėmė tolesnių veiksmų po savo reakcijos į Konstitucinio Tribunolo aferą“.
„Dabar laukiame prezidento, dar turinčio veto teisę, sprendimo. ES iškilusi dilema: imtis veiksmų dabar, kai procesas tebevyksta, ar palaukti. Aišku, visa tai dar nesibaigė, bet vėliau gali būti per vėlu“, – pridūrė jis.
Praėjusią savaitę Varšuvoje bei kituose miestuose dešimtys tūkstančių žmonių išėjo protestuoti prieš teismų sistemos reformas, įskaitant įstatymo pataisas, numatančias, kad teisingumo ministrui suteikiama teisė siūlyti kandidatus į bendrųjų teismų pirmininkus.
Kitas teisės aktas numato, kad KRS, turinčios užtikrinti teismų nepriklausomybę, narius nuo šiol rinks parlamentas.
