Šiuo metu laukiama balsavusiųjų apklausų rezultatų, šių paklaida siekia 2 procentinius punktus.
Šie rinkimai gali turėti didelės įtakos būsimiems šalies ryšiams su Europos Sąjunga ir kaimynine Ukraina, valdantiesiems konservatoriams siekiant trečios kadencijos iš eilės.
Prieš rinkimus atliktos nuomonių apklausos rodė, kad valdančioji „Teisė ir teisingumas“ (PiS) gaus daugiausia balsų, tačiau jai gali būti sunku sudaryti valdančiąją koaliciją, todėl šansą turi buvusio Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko vadovaujama opozicija.
PiS pergalė gali padidinti įtampą su ES ir Ukraina, taip pat – nerimą aktyvistams, besirūpinantiems žiniasklaidos laisvių, LGBTIQ, moterų ir migrantų teisių ateitimi, teigia stebėtojai.
Daugiau kaip 31 tūkst. rinkimų apylinkių visoje šalyje atsidarė 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku.
Balsavimo teisę turi apie 29 mln. žmonių, įskaitant daugiau kaip pusę milijono užsienyje registruotų didelės diasporos atstovų. Užsienyje veikia daugiau kaip 400 balsavimo punktų.
Rinkimai vyksta į 460 vietų žemuosius parlamento rūmus, Seimą, ir 100 vietų aukštuosius parlamento rūmus, Senatą.
Į Seimą patekti pretenduoja 6 655 kandidatai, iš jų 2 949 moterys, o į Senatą – 360 kandidatų, iš jų 69 moterys.
Kad patektų į parlamentą, partijos turi peržengti 5 proc. balsų slenkstį, aljansams nustatytas 8 proc. slenkstis.
