Valdžios PiS neteko po spalį įvykusių visuotinių rinkimų, kai negavo tiek vietų parlamente, kad galėtų suformuoti tvarią vyriausybę.
Vyriausybę galiausiai suformavo proeuropietiško premjero Donaldo Tusko vadovaujama koalicija, pažadėjusi visuomeninių televizijos ir radijo reformas.
Antradienį valdantysis blokas priėmė rezoliuciją, kuria raginama atkurti „visuomeninės žiniasklaidos nešališkumą ir patikimumą“.
PiS parlamentarai balsavimą daugiausia boikotavo, o trečiadienio naktį pradėjo sėdimąjį streiką televizijos pastate. Jie sakė ginantys žiniasklaidos pliuralizmą.
Naujoji Lenkijos vyriausybė trečiadienį paskelbė atleidžianti prieštaringai vertinamų visuomeninių žiniasklaidos priemonių vadovybę.
Atleisti nacionalinės televizijos, radijo ir naujienų agentūros pirmininkai ir valdybos, sakoma Lenkijos kultūros ministerijos pranešime.
„Nėra demokratijos be žiniasklaidos pliuralizmo ar stiprios antivyriausybinės žiniasklaidos, o Lenkijoje tai yra visuomeninė žiniasklaida“, – vėlai antradienį prie įėjimo į valstybinės televizijos pastatą žurnalistams sakė PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis.
Jis buvo tarp politikų, protestavusių valstybinės televizijos pastate. Taip pat dalyvavęs ekspremjeras Mateuszas Morawieckis, kaip rodo vaizdai socialinėje žiniasklaidoje, pozavo nuotraukoms su televizijos darbuotojais.
J. Kaczynskis sakė, kad PiS politikai tęs protestą pasikeisdami.
„Norime užtikrinti, kad Lenkijoje būtų teisinė tvarka ir laisva žiniasklaida“, – trečiadienį tęsiantis sėdimajam streikui sakė PiS parlamentaras Marekas Suskis.
PiS vyriausybę opozicija ir ne pelno organizacijos kaltindavo žiniasklaidos laisvės varžymu ir pinigų nukreipimu visuomeninėms žiniasklaidos priemonėms.
Pasaulinė žiniasklaidos teisių gynimo grupė „Žurnalistai be sienų“ (RSF) 2020 metų ataskaitoje rašė: „Partinis diskursas ir neapykantos kalba vis dar yra taisyklė [Lenkijos] valstybinėje žiniasklaidoje, virtusioje vyriausybės propagandos ruporais.“