Tačiau praėjusią savaitę vykę įnirtingi politiniai debatai atskleidžia, kaip dramatiškai pasikeitė šios temos nagrinėjimas.
Kai kurios Lenkijos lyderių puse lūpų išsakytos užuominos ir politiniai pareiškimai labiau nei bet kada priartino prie scenarijaus, kad Varšuva pripažins, jog atokiame šalies šiaurės rytų regione 2002-2003 metais tikrai veikė slaptas Jungtinių Valstijų kompleksas, kuriame buvo tardomi įtariami teroristai.
Kai kurie pareigūnai prisimena baimės atmosferą, tvyrojusią po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių Niujorke ir Vašingtone, taip pat gina tuomečio JAV prezidento George'o W.Busho paskelbtą karą teroristams.
Tačiau šie debatai kai kada buvo paženklinti nusivylimo dėl Vašingtono pozicijos: kad supervalstybė paskatino savo sąjungininkę Lenkiją nusižengti teisinėms ir etinėms normoms, o vėliau paliko pačiai tvarkyti su pasekmėmis.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas praeitą ketvirtadienį sakė, kad jo šalis tapo „politine auka“ dėl JAV pareigūnų nutekintos informacijos, atskleidusios detalių apie vadinamąją CŽV specialiojo perdavimo programą.
Iki šiol atviriausiai komentuodamas šią temą, D.Tuskas sakė, kad šiuo metu atliekamas tyrimas yra Lenkijos demokratijos patvirtinimas ir kad Varšuva ateityje negalės būti įtraukia į tokius slaptus projektus.
„Lenkija nebebus šalis, kurios politikai, netgi ranka rankon bendradarbiaudami su didžiausia pasaulyje supervalstybe, galėtų sudarinėti susitarimus pastelėje ir kurie niekada nebūtų ištraukti į dienos šviesą“, – pažymėjo D.Tuskas, kuris atėjo į valdžią praėjus ketveriems metams po to, kai numanomas slaptas CŽV kalėjimas buvo uždarytas.
„Lenkija yra demokratija, kurioje turi būti laikomasi nacionalinių ir tarptautinių įstatymų, – pridūrė jis. – Šis klausimas turi būti išaiškintas. Tegul dėl to nekyla abejonių nei Lenkijoje, nei kitapus vandenyno.“
Kai kuriems šis pareiškimas nuskambėjo kaip pavėluotas pripažinimas, kad Lenkija leido Jungtinėms Valstijoms įkurti slaptą kalėjimą, kuriame įtariami teroristai buvo tardomi griežtomis priemonėmis, žmogų teisių gynėjų prilyginamomis kankinimams.
„Šis pareiškimas smarkiai skiriasi nuo visų kitų, – sakė žmogaus teisių organizacijos “Helsinkio fondas„ atstovas Varšuvoje Adamas Bodnaras. – Sprendžiant iš bendro konteksto, jis tam tikra prasme pripažįsta, kad kažkas tvyro ore. Tai galima laikyti netiesioginiu patirtinimu.“
Daugelį metų Lenkijos pareigūnai ir visuomenė mintį, jog CŽV turėjo kalėjimą jų šalyje, laikė absurdiška ir neįtikėtina – netgi po to, kai Jungtinės Tautos (JT) ir Europos Taryba pareiškė turinčios įrodymų apie tokio objekto egzistavimą.
Lenkijos pareigūnai ne kartą atmetinėjo tarptautinius raginimus atlikti rimtus tyrimus. Dėl šios temos pradėta išsamiau diskutuoti po to, kai Lenkijos prokurorai pradėjo tyrimą 2008 metais.
Naujas proveržis įvyko praeitą antradienį, kai dienraštis „Gazeta Wyborcza“ pranešė, jog prokurorai pateikė kaltinimus buvusiam žvalgybos vadovui Zbigniewui Siemiatkowskiui dėl jo vaidmens leidžiant įkurti CŽV kalėjimą.
Kaip pranešama, Z.Siemiatkowskiui buvo pateikti kaltinimai dėl laisvės atėmimo karo belaisviams ir leidimo naudoti fizines bausmes.
Kalbėdamas su naujienų agentūra „The Associated Press“ (AP), Z.Siemiatkowskis šį pranešimą komentuoti atsisakė, argumentuodamas, kad negali to daryti, kol vyksta tyrimas. Tačiau „Gazeta Wyborcza“ paskelbtos informacijos jis nepaneigė.
Ši tema yra itin jautri, nes paaiškėjus, kad kuris nors iš Lenkijos lyderių bendradarbiavo su JAV slaptųjų tarnybų programa, tai gali būti prilyginta šalies konstitucijos pažeidimui – dėl leidimo užsienio valstybei kontroliuoti dalį Lenkijos teritorijos ir leidimo vykdyti ten nusikaltimus.
Bet kuriam su šia byla susijusiam pareigūnui teoriškai gali būti apkaltinti sunkiais nusikaltimais, įskaitant nusikaltimus žmoniškumui.
Buvęs JAV prezidentas George'as W.Bushas savo memuaruose „Sprendimų gairės“ (Decision Points) rašo, kad jis įsakė CŽV taikyti griežtus tardymo metodus maždaug šimtui įtariamų teroristų, argumentuodamas, kad šie metodai neprilygsta neteisėtiems kankinimais ir kad jie padėjo išgauti informacijos, leidusios užkirsti kelią tolesniems išpuoliams.
Nei jis nei CŽV nėra oficialiai nurodę, kur buvo „juodosios vietos“, tačiau neoficialūs žvalgybos pareigūnų komentarai, aviacijos tarnybų duomenys ir žmogaus teisių organizacijų informacija rodo, kad tokie kalėjimai veikė Afganistane ir Tailande, taip pat Lenkijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje.
Buvę CŽV pareigūnai yra sakę AP, kad kalėjimas Lenkijoje veikė nuo 2002 metų gruodžio iki 2003 metų rudens Senųjų Keikutų vietovėje šiaurės rytiniame Mozūrų regione.
Pasak jų, šiame kalėjime suimtieji buvo griežtai tardomi, naudojant vadinamąjį skandinimo imitavimo metodą.
Žmogaus teisių organizacijos įsitikinusios, kad Lenkijoje buvo laikomi maždaug aštuoni įtariami teroristai tapo jų rugsėjo 11-osios atakų sumanytoju pasivadinęs Khalidas Sheikhas Mohammedas; Saudo Arabijos pilietis Abd al Rahimas al Nashiri, kaltinamas organizavęs 2000 metais įvykdytą ataką prieš JAV karo laivą „Cole“, per kurią žuvo 17 jūreivių; taip pat terorizmu įtariamas palestinietis Abu Zubaydah.
Lenkija šiuo metu vienintelė šalis, atliekanti rimtą šios bylos tyrimą, o pasak A.Bodnaro, tai yra 23 metus gyvuojančios demokratijos brandos ženklas.
Atskleisti tiesą ir pareikalauti atsakomybės siekia Lenkijos prokurorai, žurnalistai ir žmogaus teisių gynėjai.
„Lenkija nusipelnė pripažinimo dėl šio žingsnio kaip pirmoji Europos valstybė, pradėjusi tirti CŽV kankinimus jos teritorijoje“, – sakė Didžiojoje Britanijoje įsikūrusios žmogaus teisių organizacijos „Reprieve“ teisinių reikalų skyriaus direktorė Cori Crider.
Tuo tarpu to meto Lenkijos lyderiai – buvęs prezidentas Aleksanderas Kwasniewskis ir buvęs premjeras Leszekas Milleris įnirtingai neigia šio kalėjimo egzistavimą.
Kita vertus, jie yra sakę iš principo palaikantys CŽV specialiojo perdavimo programą, argumentuodami, kad Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai buvo paskelbusios karą su terorizmu po rugsėjo 11-osios atakų, todėl buvo reikalingos griežtis priemonės.
„Visada esu nukentėjusių moterų, vaikų ir išpuolių aukų pusėje, – L.Miller sakė šią savaitę duodamas interviu radijui. – Neliesiu ašarų dėl žudikų. Geras teroristas – negyvas teroristas.“
Netgi buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walesa, tapęs kovos už demokratiją simboliu, sakė „esantis prieš kankinimus..., tačiau tai karas, o karas turi savas ypatingas taisykles“.
L.Milleris, vadovaujantis opoziciniam Demokratiniam kairiųjų aljansui, šią savaitę buvo pagrindinis politinių oponentų kritikos taikinys.
Kai kurie netgi teigė, kad jis turėtų stoti prie Valstybės Tribunolą – ypatingą teismą valstybės pareigūnams.
Lenkijos senatorius Wlodzimierzas Cimoszewiczius, vadovavęs URM, kai šalyje esą veikė CŽV kalėjimas, sakė, kad L.Milleris turėtų prisiimti atsakomybę dėl dešimtmečio senumo įvykių.
„Kalbant apie CŽV kalėjimą Lenkijoje, nežinau, ar jis egzistavo, – W.Cimoszewiczius sakė radijui “RMF FM„. – Tačiau visas rodo, kad CŽV naudojosi vila Senuosiuose Keikutuose.“
Žmogaus teisių gynėjai ir aktyvistai sveikino šį naują atvirumą.
„Esama tam tikro pasitenkinimo, – sakė A.Bodnaras. – Svarbiausias dalykas – atskaitomybė. Žvalgybos agentūros bendradarbiauja tarpusavyje, tačiau po viso šito jos turės prisiminti, kad privalo paklusti konstitucijai ir kad dalykai, kuriuos jos slepia, kada nors gali iškilti į viešumą.“
