U.Doroszewska teigė, kad svarbiausi jos diplomatinio darbo prioritetai – saugumas ir gynyba. Anot ambasadorės, jai ši darbo kryptis labai svarbi todėl, kad Lenkija ir Lietuva yra NATO narės.
„Specifinė mano, kaip ambasadorės, užduotis – kova informaciniame kare, šioje srityje prašau paramos ir bendradarbiavimo. Karas vyksta, dažnai pateikiama neteisinga, iškreipta informacija, su ja reikia kovoti bendromis jėgomis“, – žurnalistams sakė U.Doroszewska.
Ambasadorė teigė sieksianti skatinti karo ekspertų bendradarbiavimą.
U.Doroszewska pridūrė, kad kova už kokybišką informaciją nereiškia jos apribojimo ar draudimo.
Ambasadorė pridūrė, kad kova už kokybišką informaciją nereiškia informacijos apribojimo ar draudimo.
Kalbėdama apie informacinius iššūkius, U.Doroszewska pabrėžė istorinės politikos svarbą.
„Mums labai svarbu stebėti ir sekti, kad istoriniai faktai nebūtų iškreipiami, kaip, pavyzdžiui, pastaruoju metu vartojamas terminas „Lenkijos koncentracijos stovyklos“. Nors jos buvo įsikūrusios Lenkijos teritorijoje, priklausė vokiečiams“, – sakė U.Doroszewska.
Ambasadorė teigė, kad dėl šios priežasties bus remiama Lenkijos ir Lietuvos istorijos tyrinėtojų veikla.
Naujoji Lenkijos ambasadorė Lietuvoje pridūrė, kad švęsti Antrojo pasaulinio karo pabaigą gegužės 9-ąją yra neteisinga, nes ši diena 1945-aisiais neatnešė laisvės nei Lietuvai, nei Lenkijai.
„Antrojo pasaulinio karo pabaigos šventimas gegužės devintąją neatitinka tiesos, nes žinome, kad tą dieną nei Lenkija, nei Lietuva nelaimėjo. Tai nėra proga tą dieną linksmai švęsti karo pabaigą“, – spaudos konferencijoje Vilniuje sakė ambasadorė Urszula Doroszewska.
Taip pat U.Doroszewska teigė sieksianti glaudesnio šalių bendradarbiavimo energetikos srityje. Tokiu būdu bus siekiama užtikrinti ne tik Lenkijos, bet ir viso regiono saugumą.
Gins lenkų interesus
Dar vienu esminiu diplomatinio darbo prioritetu U.Doroszewska nurodė Lietuvoje gyvenančios lenkų tautinės mažumos teisių gynimą.
Ambasadorė išreiškė viltį, kad Seimas patvirtins įstatymo projektą, kuriuo Lietuvos lenkams pirmajame paso puslapyje būtų leidžiama pavardes rašyti naudojant raides w, x ir q.
Ambasadorė išreiškė viltį, kad Seimas priims įstatymo projektą, kuriuo Lietuvos lenkams pirmajame paso puslapyje būtų leidžiama pavardes rašyti naudojant raides w, x ir q.
Toks lenkiškų raidžių rašymas būtų leidžiamas trimis atvejais: perėmus užsieniečio sutuoktinio pavardę, mišriose šeimose gimusiems vaikams ir Lietuvos pilietybę priėmusiems užsieniečiams.
„Labai džiaugiamės, kad Lietuvos valdžia stengiasi eiti pirmyn ir priimti reikiamus sprendimus. Ilgą laiką šis klausimas nebuvo sprendžiamas. Ne iki galo suprantame, kodėl šis procesas taip ilgai vyksta ir kodėl daroma tokia didžiulė problema. Lenkijos visuomenė negali to suprasti“, – sakė ambasadorė.
Paklausta, ar Seimui atmetus šį įstatymo projektą galima tikėtis šalių santykių atšalimo, U.Doroszewska pabrėžė, kad Lietuvą ir Lenkiją vienija daugiau svarbių interesų, pavyzdžiui, gynyba ar ekonomika.
