„Iš tiesų ukrainiečiai raketas paleido gindamiesi nuo Rusijos oro antskrydžių. Rusija, taip intensyviai smogdama taikiniams netoli Lenkijos sienos, turėjo numanyti, kad puolimas gali atnešti aukų ir NATO teritorijoje“, – rašė B.T.Wielinskis.
Anot jo, tokio scenarijaus buvo galima tikėtis nuo pirmos Rusijos agresijos prieš Ukrainą dienos. Jau kovo mėn. iš Rumunijos ir Kroatijos buvo gauta informacijos apie ten rastus rusiškus ir ukrainietiškus bepiločius orlaivius.
Nuo vasario 24 d. Rusija prieš Ukrainą paleido tūkstančius raketų. Po devynių mėnesių Lenkijos pusėje įvyko tragedija.
„Šioje situacijoje negalima tik gūžčioti pečiais. Raketos pataikė į NATO teritoriją, todėl Šiaurės Atlanto aljansas privalo reaguoti. Vien tam, kad niekas Maskvoje negalvotų, jog Lenkijos ir Ukrainos pasienio zonoje, Rumunijoje ar Baltijos šalyse galima surengti nedidelio masto raketų ataką.
Būtiniausias reikalavimas – konsultacijos pagal Aljanso sutarties 4 straipsnį, kuriame numatyta sušaukti NATO narių konsultacijas, kai viena iš Šiaurės Atlanto aljanso valstybių mano, kad jos saugumui gresia pavojus.
B.T.Wielinskis: reikėtų peržiūrėti idėją nustatyti neskraidymo zoną virš Vakarų Ukrainos.
Prševoduvo tragedija rodo, kad grėsmė Lenkijai nesumažėjo ir kad NATO, susirinkusi į konsultacijas šiuo klausimu, parodys solidarumą ir pasirengimą ginti mūsų šalį. Tai svarbus simbolinis gestas“, – mano apžvalgininkas.
Tačiau, anot jo, reikia imtis ir kitų veiksmų.
„Lenkijos teritorijoje sprogus raketai, Aljansas turėtų skubiai dislokuoti priešraketinės gynybos sistemas rytiniame flange. NATO parodytų, kad gins savo teritoriją.
Taip pat reikėtų peržiūrėti idėją ir nustatyti neskraidymo zoną virš Vakarų Ukrainos. Jei toks scenarijus būtų įgyvendintas, tai reikštų, kad NATO priešraketinės baterijos sunaikintų Rusijos raketas, jei jos atsirastų prie Lenkijos ar Rumunijos sienų.
Aljansas užtikrintų saugumą ne tik rytinio flango šalių gyventojams, bet ir Lvivo ar Odesos gyventojams, nes pagal tarptautinę teisę Rusijos raketų atakos yra neteisėtos, tai teroro aktas“, – paaiškino B.T.WIelinskis.
Pasak jo, užkirsdama kelią šiai nusikalstamai praktikai, NATO aiškiai parodytų Kremliui, kad ji jam neatleidžia.