Europos Komisija nuo liepos 26-osios buvo suteikusi Varšuvai mėnesio laikotarpį atšaukti teisės aktus, Briuselio laikomus keliančiais „sisteminę grėsmę“ įstatymų viršenybei, taip pat informuoti ES aukščiausiąją vykdomosios valdžios instituciją, kokių buvo imtasis priemonių tiems įstatymams pakeisti. To nepadarius, Lenkijai gresia sankcijos, taip pat balsavimo teisės Bendrijoje praradimas.
Tačiau Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas Europos Parlamento nariams pareiškė, kad „Lenkijos atsakyme nepranešama apie jokias konkrečias priemones Komisijos iškeltoms problemoms spęsti“.
„Šiandien negaliu jums pasakyti, koks bus kitas Komisijos žingsnis, turime tai aptarti“, – nurodė F.Timmermansas.
Kalbėdamas Europos Parlamento Piliečių laisvių komitete F.F.Timmermansas sakė, kad įstatymų viršenybė yra Europos Sąjungos pagrindas, užtikrinantis lygias teises visose 28 Bendrijos šalyse.
Reformuodama teismų sistemą ir statydama į pavojų teisinį saugumą Lenkijos vyriausybė parodė, kad ji nevertina šių vertybių, pridūrė jis.
Dešiniojo sparno populistinės partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vyriausybė į valdžią atėjo 2015 metais, žadėdama reformas, kurios, pasak jų, padidintų teismų atsakingumą.
Pirmadienį Lenkijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad vyriausybės „teisėkūros veiksmai, kurių pagrindinis tikslas yra reformuoti teismų sistemą, atitinka europietiškus standartus“.
Įtampa tarp Varšuvos ir ES auga dėl, Briuselio požiūriu, didėjančios grėsmės demokratijos principams ne tik Lenkijoje, bet ir visoje Bendrijoje.
F.Timmermansas anksčiau perspėjo, kad jeigu Lenkija eis toliau ir atleis Aukščiausiojo Teismo teisėjus, Komisija yra pasiruošusi inicijuoti procedūrą pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį. Šiame straipsnyje numatytas dar niekada nenaudotas ES procesas, vadinamasis „branduolinis variantas“, leidžiantis įšaldyti šalies teisę balsuoti per ES ministrų susitikimus.
