Antrojo pasaulinio karo muziejus Gdanske, kur nuaidėjo pirmieji šio didžiausio XX amžiaus konflikto šūviai, statomas jau nuo 2008 metų ir kitąmet turėtų būti atidarytas.
120 mln. JAV dolerių projektą užkūrė tuometis Lenkijos ministras pirmininkas, dabar Europos Vadovų Tarybai vadovaujantis Donaldas Tuskas.
Visa bėda – tai, kad D.Tusko tiesiog neapkenčia PiS vadovas Jaroslawas Kaczynskis. Jokių oficialių pareigų dabartinėje Lenkijos vyriausybėje jis neužima, bet neabejojama, kad būtent J.Kaczynskis, o ne Beata Szydlo, yra tikrasis ministrų kabineto vadovas.
Paskelbė atvirą protesto laišką
Todėl gal net nenuostabu, kad dabar PiS vadovybė įžvelgė, jog būsimajame muziejuje Gdanske skiriama pernelyg mažai dėmesio pačiai Lenkijai. Esą lenkų išgyvenimai pateikiami tiesiog tarp pasakojimų apie kitas nacių, sovietų ar japonų okupuotas šalis.
O J.Kaczynskis dar 2013 metais pažadėjo, esą PiS atėjus į valdžią muziejaus ekspozicijos bus pakeistos taip, kad „jos parodytų lenkišką požiūrį“.
Grupė istorikų ir muziejininkų jau paskelbė atvirą protesto laišką.
Kritikai įsitikinę, kad įtakingiausią Lenkijos politiką sabotuoti muziejaus atidarymą paskatino ne tik rūpestis dėl Lenkijos – esą J.Kaczynskis nusiteikęs užkirsti kelią projektui, kurio autorius yra jo nekenčiamas D.Tuskas.
Grupė istorikų ir muziejininkų jau paskelbė atvirą protesto laišką, sakydami, kad PiS tęsia „politinę kovą, kurios dalimi tapo buvusios valdžios įkurtų institucijų naikinimas neatsižvelgiant į jų naudą“.
„Mums labai sunku susitaikyti su tokiu beprasmišku vandalizmo aktu, kuris vykdomas prieš mūsų kultūrą“, – rašoma laiške.
Lenkijos valdžia nusitaikiusi ne tik į „Piliečių plaftormos“ pradėtus projektus, bet ir į su buvusia valdžia siejamus valstybės tarnautojus. Darbo netenka vis daugiau profesionalų, iš tiesų nepriklausančių politinėms partijoms.
Vyriausybė nė neslepia siekianti iš esmės pakeisti šalį, kuri neva tapo pernelyg liberali ir kurios nacionalinę tapatybę aptrupino narystė 28 narių Europos Sąjungoje.
Ministras nepasitarė su ekspertais
Lenkams kurti muziejų Gdanske padeda vieni garsiausių Antrojo pasaulinio karo istorijos tyrėjų – Normanas Daviesas ir Timothy Sneideris. Paties pastato išradingą dizainą išrinko garsaus architekto Danielio Libeskindo vadovaujama komisija.
„Šis muziejus bus išskirtinis ir Europoje, ir visame pasaulyje. Į Lenkiją jis pritrauks milijonus žmonių“, – naujienų agentūrai AP teigė T.Sneideris.
Muziejaus likimas ant plauko pakibo balandžio 15-ąją, kai kultūros ministras Piotras Glinskis paskelbė apie galimybę projektą Gdanske sujungti su kitu, dar neegzistuojančiu muziejumi. Toks žingsnis leistų vyriausybei teisėtai spjauti į originalią muziejaus idėją.
Pagal P.Glinskio viziją naujasis muziejus didžiausią dėmesį skirtų pirmajam koviniam veiksmui Antrajame pasauliniame kare – vokiečių surengtam puolimui Vesterplatės pusiasalyje – ir Lenkijos pajėgų kovai su naciais.
Dabartinis muziejaus direktorius Pawelas Machcewiczius tvirtina, kad kultūros ministro idėja yra iš fantastikos srities ir turėtų būti vertinama kaip teisinis triukas perimti jo vadovaujamos institucijos kontrolę.
„Nusigręžimas nuo originaliojo projekto reikštų 90 proc. dabartinio muziejaus turinio sunaikinimą. Dalis ekspozicijų jau paruoštos, jas baigiama įrengti. Dar nebuvau susidūręs su tokia situacija“, – teigė P.Machcewiczius.
Muziejaus patariamąją tarybą nustebino kultūros ministro pareiškimas – esą P.Glinskis nė nesiteikė pasitarti su ekspertais.
Priešinasi Gdansko meras
T.Snyderis, knygos „Kruvinos žemės: Europa tarp Hitlerio ir Stalino“ autorius, įsitikinęs, kad muziejus Gdanske būtų unikalus, nes daugelyje kitų Antrojo pasaulinio karo muziejų visame pasaulyje į konfliktą žiūrima iš nacionalinės istorijos varpinės.
„Muziejus būtų neeilinis, nes jame būtų pasakojama apie visas nukentėjusias šalis ir tautas Europoje bei Azijoje. Tai būtų intelektualinis lūžis“, – sakė istorikas.
Kultūros ministras P.Glinskis laikosi savo plano sujungti du muziejus, nors vienas jų dar net neegzistuoja.
Jis nesupranta Lenkijos valdžios noro muziejuje nušviesti tik įvykius Vesterplatėje. Esą toks požiūris būtų per siauras ir nepritrauktų tarptautinės auditorijos, be to, muziejuje neliktų vietų, pavyzdžiui, žudynėms Katynėje.
„Ar tikrai to norėtų vyriausybė, taip aktyviai siekianti paskleisti žinią apie Lenkijos kančias per karą? O kodėl tiesiog neprisiimti nuopelnų? Buvusi valdžia projekto nebaigė. Tai auksinė galimybė“, – svarstė T.Snyderis.
Tiesa, kultūros ministras P.Glinskis laikosi savo plano sujungti du muziejus, nors vienas jų dar net neegzistuoja: „Nėra jokios prasmės išlaikyti du panašius muziejus tame pačiame mieste“.
Kultūrininkų viltis – aršiai ministerijos planams besipriešinantis Gdansko meras Pawelas Adamowiczius, kuris skyrė sklypą muziejui.
Meras, kuris yra „Piliečių platformos“ narys, tikina, kad Gdansko miestas turi teisę atsiimti dovanojamą sklypą, jei paaiškės, kad muziejus iš esmės keičiamas.
