Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Lenkijos „Gazeta Wyborza“ redaktorius: „Rusija niekada neturėjo naudos iš laimėtų karų, tik iš pralaimėtų“

Laisvės radijo žurnalistė su buvusiu disidentu, istoriku Adamu Michniku, vieno įtakingiausių Lenkijos laikraščių „Gazeta Wyborcza“ įkūrėju ir vyriausiuoju redaktoriumi, kuris neseniai grįžo iš Ukrainos, kalbėjosi apie padėtį Kurske, taikos derybas ir Lenkijos bei Ukrainos santykius.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas / „AP“/„Scanpix“

Kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, A.Michnikas vedamajame laikraščio straipsnyje pareiškė: „Šiandien mes kalbame aiškiai ir garsiai: „Mes visi esame ukrainiečiai“.

Paklaustas, ar tai vis dar aktualu ir šiandien, istorikas atkreipė dėmesį, kad jam tai aktualu, tačiau visuomenė yra kitokia: „Niekas neturi teisės sakyti, kad kalba visos Lenkijos ar visos Ukrainos vardu. Mano nuomone, Vladimiras Putinas taip pat nėra tas, kuris kalba už visą Rusiją, o Aliaksandras Lukašenka – už visą Baltarusiją“.

Socialinių tinklų nuotrauka/Buvęs lenkų disidentas, istorikas Adamas Michnikas
Socialinių tinklų nuotrauka/Buvęs lenkų disidentas, istorikas Adamas Michnikas

Jo vertinimu, Ukrainoje vyksta kova dėl Europos ir pasaulio ateities.

„Ukrainiečiai didvyriškai rodo, kaip jie nori apginti savo tapatybę, laisvę ir nepriklausomybę. Manau, kad jei esi lenkas, turi daryti viską dėl Ukrainos, ir jei nesupranti, kad Ukrainos pergalė šiame kare yra tavo saugumo sąlyga, esi idiotas, o ne lenkas.“

Vieno įtakingiausių Lenkijos leidinių redaktorius dažnai sulaukia klausimo – „kada ir kaip baigsis karas?“. A.Michnikas teigė, kad visi kariai, su kuriais jis bendrauja, nori, kad V.Putinas karą pralaimėtų, nes „pralaimėti karai visada atveria kelią teigiamiems pokyčiams Rusijoje“.

„Rusija niekada neturėjo naudos iš laimėtų karų, tik iš pralaimėtų.
Taigi, jei Rusija pralaimės šį karą, yra tikimybė, kad ji išsuks iš V.Putino Didžiosios Rusijos despotizmo ir žudikiško totalitarizmo kurso ir pasuks kitu keliu.

Kita vertus, jei Ukraina nepralaimės šio karo ir išsaugos savo nepriklausomybę bei teritorinį vientisumą, tai bus ženklas, kad Ukraina turi šansą eiti šiuo keliu į Europą ir NATO. Žinoma, su sąlyga, kad ukrainiečiai to norės, nes, kaip žinome, ne visi to nori“, – dėstė jis.

Žurnalistė priminė, kad viename interviu A.Michnikas minėjo, jog netiki derybomis, nes „V.Putinas yra melagis ir žudikas“.

„Žinoma, V.Putinas yra melagis ir sukčius. Ir neatsitiktinai šiandien, kai Ukrainos kariai yra Kursko srityje, jis nekalba apie paliaubas ar derybas. Taigi, jei karas ir baigsis derybomis, tai gali įvykti tik tada, jei bus suteiktos tarptautinės garantijos. Pats V.Putinas nėra patikimas derybų partneris, jis yra melagis, apgavikas, o jo žodis ar parašas vertas mažiau nei kojinės, kurias jis mūvi.“

Paklaustas, koks taikos planas iš tų, kuriuos siūlo Kinija, Brazilija, Indija ir net Donaldas Trumpas, galėtų būti realus, „Gazeta Wyborcza“ redaktorius pabrėžia, kad realus tik tas, kuriam pritars Ukrainos visuomenė ir vyriausybė: „Joks kitas planas nebus realus. Niekas jo Ukrainai neprimes. Ukraina taip didvyriškai nesipriešino banditiškai V.Putino agresijai, kad sutiktų su jo nesąžiningomis sąlygomis“.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
„AFP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Paprašytas įvertinti paskutinį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų žingsnį – įsiveržimą į Kursko sritį – A.Michnikas priminė, kad nėra karybos ekspertas, bet pažymėjo, kad tai „kažkas panašaus į „dangaus apvaizdos“ spjūvį V.Putinui į veidą“.

„Pirmą kartą nuo Antrojo pasaulinio karo užsienio kariuomenė okupuoja dalį Rusijos teritorijos. Atsakomybė tenka V.Putinui, kuris leido tam įvykti. V.Putinas atsakingas už Rusijos pralaimėjimą. Tokia yra tiesa. Kuo greičiau rusai tai supras ir nustums V.Putiną į šalį, tuo daugiau šansų, kad tarp Rusijos ir Ukrainos įsivyraus taika ir geri santykiai. Kito kelio nėra. V.Putinas turi pasitraukti.“

Per paskutinius metus Ukrainos ir Lenkijos santykiai susidūrė su ne vienu iššūkiu. Tačiau istorikas teigė, kad, nors abi šalys turi problemų dėl žemės ūkio, jam jos neatrodo pavojingos.

„Apskritai santykiai yra labai geri, nes Lenkija aiškiai remia Ukrainos siekius būti sąjungininke. Ar tai tęsis ir toliau, priklauso nuo daugelio dalykų.“

Jis išskyrė, kad, nors Lenkijoje yra didelių Ukrainos gerbėjų ir Lenkijos ir Ukrainos supratimo šalininkų, bet yra ir tokių, kuriems tai nepatinka.

„Ir Ukrainoje yra tų, kurie gerai galvoja apie lenkus, bet yra ir tokių, kurie lenkais netiki. Jie veikiau maitinasi „bloga atmintimi“ lenkų ir ukrainiečių santykiuose, ir lenkai taip pat turėtų tai suprasti. Ukraina turėjo labai tragišką, sunkią istoriją. Lenkai taip pat turėjo sunkią, todėl turime padaryti viską, ką galime, kad rastume tai, kas mus vienija geresnei ateičiai.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais