Europos Komisija teoriškai turi svertų nubausti Lenkiją už nepaklusnumą. Tarp tokių yra ir galimybė neskirti Varšuvai lėšų iš ES biudžeto fondų.
Tačiau ne viskas taip paprasta. Įgyvendinti šias priemones gali būti sudėtinga, tam gali prireikti daug laiko, o kai kuriais atvejais nubausti Lenkiją gali būti tiesiog neįmanoma.
Politinė tikrovė tokia, kad ES negali sau leisti kariauti su viena iš valstybių narių, nesukeldama pavojaus, jog bus paralyžiuota jos veikla, nes visiems esminiams politiniams sprendimams Bendrijoje reikia vieningo pritarimo.
Lenkijos vyriausybei, kurios piliečiai didžiąja dalimi palaiko narystę ES, kyla rizika tapti problema ES šeimoje. Šalies koronaviruso atkūrimo planas, įskaitant 23,9 mlrd. ES eurų dotacijų, jau sustabdytas.
Kol Lenkija priešinsis ES institucijoms arba bus manoma, kad taip elgiasi, ji susidurs su daugybe kliūčių šias lėšas gauti. Dėl to gali kilti nepasitenkinimas šalies viduje.
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis antradienį apkaltino Europos Sąjungą „šantažu“, viešai surėmęs ietis su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen dėl Varšuvos nenoro pripažinti ES įstatymų viršenybę.
Skirtingos abiejų lyderių pozicijos, išdėstytos Europos Parlamente, parodė, koks svarbus yra šis klausimas, anot Briuselio ir Varšuvos, keliantis grėsmę 27 valstybių bloko sanglaudai.
U.von der Leyen: Tai pirmas kartas, kai valstybės narės teismas konstatuoja, kad ES sutartys nesuderinamos su nacionaline Konstitucija.
U.von der Leyen perspėjo, kad Europos Komisija, atsakinga už Bendrijos sutarčių vykdymo priežiūrą, imsis veiksmų ir neleis Lenkijai sukelti pavojaus ES vertybėms.
„Lenkijos Tribunolo sprendimas kelia abejonių dėl Europos Sąjungos pamatų. Tai tiesioginis iššūkis Europos teisinės santvarkos vienybei.
Tik bendra teisinė tvarka užtikrina lygias teises, valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą ir bendrą politiką. Tai pirmas kartas, kai valstybės narės teismas konstatuoja, kad ES sutartys nesuderinamos su nacionaline Konstitucija“, – sakė U.von der Leyen.
Reaguodamas į tai, M.Morawieckis apkaltino Briuselį Lenkijos diskriminacija ir savavališku taisyklių taikymu. Jis taip pat neigė bet kokius Varšuvos pažeidimus ir tvirtino, kad ES viršija savo įgaliojimus.
„Jei norite, kad Europa taptų supervalstybe be tautų, pirmiausia gaukite visų Europos šalių ir visuomenių sutikimą. Dar kartą pakartosiu: aukščiausias Lenkijos Respublikos įstatymas yra Konstitucija“, – kalbėjo M.Morawieckis.
Jis taip pat bandė tvirtinti, kad neseniai priimtas Konstitucinio Tribunolo sprendimas neturi kelti susirūpinimo Briuseliui.
„Tribunolas niekada nenurodė, kad Sutarties dėl Sąjungos nuostatos visiškai neatitinka Lenkijos Konstitucijos. Priešingai, Lenkija visiškai gerbia sutartis“, – sakė Lenkijos premjeras.
Tačiau tik nedaug stebėtojų už Lenkijos ribų tuo tiki.
Ketvirtadienį kova tarp Varšuvos ir Briuselio persikėlė į kitą vietą: Europos Vadovų Tarybos viršūnių susitikimą.
Kai kurie ES lyderiai, įskaitant Nyderlandų ministrą pirmininką Marką Rutte, dar prieš susitikimą pažadėjo kelti klausimą dėl Lenkijos sprendimo. Tačiau, kaip ir antradienį Europos Parlamente, ginčo pabaigos tiesiog nematyti.
M.Rutte buvo tarp valstybių ir vyriausybių vadovų, kurie pernai diskutavo ir priėmė svarbų ES biudžeto ir atsigavimo fondo planą. Jis taip pat pritarė praėjusių metų pabaigoje sukurtam mechanizmui, susiejančiam išmokas iš ES biudžeto su šalių įsipareigojimais laikytis teisinės valstybės principo. Vengrija ir Lenkija užginčijo šį mechanizmą.
ES lyderiai paprašė Komisijos netaikyti naujai sukurto mechanizmo, kol dėl jo nebus priimtas ES Teisingumo Teismo sprendimas. Teismas nuosprendžio dar nepaskelbė ir vis dar neaišku, ar jis bus priimtas šiais metais.
Ginčas tarp Vengrijos, Lenkijos ir Briuselio gali būti išspręstas tuo atveju, jei šiose abiejose šalyse pasikeis politinė padėtis.
Vengrijoje parlamento rinkimai vyks ateinantį pavasarį, o Lenkijoje palaužti valdančiuosius stengiasi buvęs šalies premjeras ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.
Jis sugrįžo į gimtinę siekdamas sutelkti opoziciją kovai su valdančiąja „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partija, kuri ir įsivėlė į ginčą su Briuseliu.
Dialogas ir delsimas
Viešai U.von der Leyen tvirtina, kad ji vis dar siekia dialogo su Varšuva – tokiai pozicijai praėjusią savaitę pritarė ir kadenciją baigianti Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Tačiau privačiai Europos Komisijos pareigūnai pripažįsta, kad jei mechanizmas, siejantis išmokas su šalių įsipareigojimais laikytis teisinės valstybės principo, būtų aktyvuotas, jo įgyvendinimas užtruktų mėnesius. Nėra aiškumo ir dėl to, koks būtų tokių veiksmų poveikis.
EK atstovai taip pat siunčia skirtingas žinutes valstybėms dėl minėto mechanizmo taikymo. Rugsėjį U.von der Leyen sakė, kad mechanizmas bus įgyvendintas jau artimiausiomis savaitėmis.
Praėjusią savaitę teisingumo komisaras Didier Reyndersas „Bloomberg“ sakė, kad jis bus pradėtas taikyti per kelias dienas ar savaites.
Tačiau EK pirmininko pavaduotoja Vera Jourova žurnalistams sakė negalinti nurodyti tikslaus mechanizmo įsigaliojimo laiko, nes vis dar vyksta diskusijos.
„Nepamirškime, kad ši priemonė yra naujas dalykas teisinėje sistemoje ir reikalauja labai nuodugnios analizės kiekvienoje valstybėje narėje“, – sakė V.Jourova.
Tuo tarpu Lenkija jau aiškiai pareiškė, kad pasinaudos savo veto teise ir bandys stabdyti mechanizmo įgyvendinimą.
Kai kurie kritikai sako, kad EK paprasčiausiai neužtenka politinės valios priversti Lenkiją ir kitas „maištaujančias“ valstybes prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
Europarlamentarai kelis mėnesius ragino Parlamentą imtis teisinių veiksmų ir priversti Komisiją įgyvendinti sutartą mechanizmą. Kita vertus, tokių raginimų priešininkai teigia, kad kova tarp ES institucijų tik pakenktų Bendrijos patikimumui ir pradžiugintų bloko oponentus Varšuvoje.
Nors pagrindinė ES sutarčių nuostata dėl teisinės valstybės principų pažeidimų, vadinama 7 straipsniu, reikalauja visų valstybių narių vieningumo, naujas mechanizmas, siejantis išmokas ir teisės principų laikymąsi, gali būti įgyvendintas kvalifikuota balsų dauguma.
Mechanizmas, oficialiai vadinamas „bendruoju Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimu“, leidžia Bendrijai sustabdyti mokėjimus valstybėms narėms, jei jos nesilaiko nustatytų reikalavimų.
Tačiau toks procesas toli gražu nėra greitas: gali užtrukti nuo penkių iki aštuonių mėnesių nuo pirmojo oficialaus rašytinio pranešimo valstybei iki sprendimo priėmimo.
Panašu, kad EK norėtų dar labiau pailginti terminą, svarstydama galimybę paprašyti valstybių narių informacijos net prieš oficialų pranešimą dėl galimo finansavimo sustabdymo.
Be to, naujasis mechanizmas – ilgų derybų ir kompromisų rezultatas – nustato aukštą ribą, kurią pasiekus galima būtų sustabdyti finansų skyrimą valstybei. Dar daugiau – dokumente teigiama, kad EK veiksmai, kurių ji imsis siekdama nubausti vieną ar kitą valstybę, turi būti „proporcingi“.
M.Morawieckis: Prieštarauju, kad šantažas taptų politikos vykdymo valstybės narės atžvilgiu metodu.
Tačiau EK kritikai įsitikinę – U.von der Leyen galėjo pritaikyti minėtą mechanizmą prieš Lenkiją dar šių metų pradžioje. Jei ji būtų tai padariusi, ES lėšų skyrimas Lenkijai būtų sustabdytas, o kartu ir pasiųsta aiški politinė žinia Varšuvai.
Tuo metu Lenkijos premjeras M.Morawieckis antradienio kalboje Europos Parlamentui teigė, kad Bendrija jau ir dabar stengiasi daryti spaudimą Varšuvai.
„Atmetu grasinimų, priekaištų ir prievartos kalbą. Nesutinku, kad politikai šantažuotų ir grasintų Lenkijai. Prieštarauju, kad šantažas taptų politikos vykdymo valstybės narės atžvilgiu metodu. Demokratijos elgiasi ne taip“, – sakė M.Morawieckis.
Panašu, kad šiuo metu ES neturi svertų priversti Lenkiją elgtis kitaip. Tiesa, Lenkijos premjeras antradienį pakartojo, kad jo šalis nežada pasekti Jungtinė Karalystės pėdomis ir pasitraukti iš Bendrijos.
„Mes esame čia ir niekur iš čia nedingsime“, – sakė jis.
Tą patį šiuo metu galima pasakyti ir apie Lenkijos nesutarimus su Briuseliu – artimiausiu metu jie niekur nedings.
