„Jokia Europos Sąjungos valstybė neturi tokių blogų santykių su Briuselio institucijomis kaip Lenkija. Be to, turime taip pat nemažai dvišalių konfliktų ir nesutarimų su šalimis, su kuriomis Lenkija kuria Varšuvoje sugalvotą Tarpjūrio grupę – šių šalių vadovai kartu dalyvavo susitikime su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Varšuvoje“, – rašo „Gazeta Wyborcza“.
Vokietija
Lenkija jau ne vienerius metus primena Vokietijai, kad pastaroji netraktuoja kitapus Odros upės gyvenančių lenkų kaip tautinės mažumos. Taip pat kritikuoja vokiečių verslo ryšius su Rusija, kurių simbolis yra „Nord Stream“ dujotiekis Baltijos jūros dugne. Lenkijos dešinieji priekaištauja vokiečiams, kad jie bando naujai tvarkytis Europoje. O dabar PiS politikai pradėjo reikalauti reparacijų dėl Antrojo pasaulinio karo, kurios siekia net 6 mlrd. dolerių.
Vokiečių politikai savo ruožtu kritikavo PiS Vyriausybę, pastarosios atstovai atkerta, kad Vokietija geriau gintų savo moteris nuo musulmonų imigrantų, o ne rūpintųsi demokratija Lenkijoje. PiS teigia, kad būtent Vokietija yra kalta dėl migracinės krizės, dėl kurios į Europą pateko „Islamo teroristai“, kas nėra tiesa – daugumą pastarojo meto teroro išpuolių surengė jau ne vienerius metus Europoje gyvenantys asmenys, kai kurie čia net gimę ir užaugę.
Taip pat skaitykite: Lenkija svarsto galimybę reikalauti iš Vokietijos reparacijų už Antrąjį pasaulinį karą
Rusija
Tragiškos istorijos paveikti Lenkijos ir Rusijos santykiai visiškai pakriko po Krymo aneksijos ir Rusijos agresijos Rytų Ukrainoje. Rusija, pritaikius jai ES sankcijas, atsakė embargu lenkiškiems žemės ūkio produktams. PiS politikai ne vienerius metus Rusiją kaltina dėl Smolensko katastrofos, net dėl išpuolio siekiant nužudyti prezidentą Lechą Kaczynskį organizavimo. PiS taip pat pasisakė už paminklų Raudonajai armijai griovimą, į ką Rusija žada atsakyti sankcijomis.
Prancūzija
Šalčiu alsuojanti atmosfera tarp Varšuvos ir Paryžiaus tvyro nuo praėjusių metų rudens, kai Lenkija nutraukė derybas dėl prancūziškų sraigtasparnių „Caracal“ įsigijimo kariuomenei ir pradėjo kalbėtis apie tai su amerikiečių oreivystės koncernu. Asmeninę nemeilę PiS demonstruoja ir naujasis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris dar rinkimų kampanijos metu pareiškė, kad imsis veiksmų dėl demokratijos naikinimo Lenkijoje.
Taip pat skaitykite: E.Macronas susikibo su Rytų Europos šalių lyderiais dėl pigios darbo jėgos
Lietuva
Lietuva irgi atsidūrė šiame „Gazeta Wyborcza“ sąraše – iš karto po didžiųjų Europos valstybių.
„Ne vienerius metus tęsiasi konfliktas dėl lenkų tautinės mažumos teisių Lietuvoje. Vilnius nesutinka su jos teise pasuose pavardes rašyti originaliai, turėti dvikalbius gyvenviečių ir gatvių pavadinimus, riboja ugdymą lenkų kalba. Tuo tarpu lenkų tautinė mažuma Lietuvoje įtartinai bičiuliaujasi su rusų mažuma, kurią kontroliuoja Kremlius. Lenkija pastaruoju metu ginčus su Lietuva dar paaštrino, pristatydama naujojo paso projektą, kuriame viena iš iliustracijų yra Aušros vartų vaizdas Vilniuje“, – rašo „Gazeta Wyborcza“.
Taip pat skaitykite: Lenkija savo piliečių pasus ketina papuošti Vilniaus ir Lvovo vaizdais
Ukraina
Naujausias ginčas su Ukraina, panašiai kaip su Lietuva, yra dėl pasų – Lenkijos Vidaus reikalų ir administravimo ministerija svarsto dokumentą iliustruoti Lvovo Ereliukų kapinių vaizdu. Pagrindinis šalių ginčas yra dėl Volynės įvykių, kai II pasaulinio karo metais nuo ukrainiečių rankos žuvo iki 100 tūkst. lenkų. Varšuva mano, kad ukrainiečiai dėl šių žudynių tinkamai neatsiprašė ir garbina jų vykdytojus.
Į „Gazeta Wyborcza“ sąrašą taip pat pateko Lenkijos santykiai su Vengrija, Čekija, Slovakija, Austrija, Italija, Liuksemburgu, Švedija, Norvegija bei pačia Europos Sąjunga.
