Teismo pirmininkė Julia Przylebska sakė, kad dabartinis įstatymas, leidžiantis abortus įgimtinių ydų atvejais, yra „nesuderinamas“ su konstitucija.
Tokie atvejai šiuo metu yra tarp nedaugelio priežasčių, dėl kurių šioje Europos Sąjungos narėje galima legaliai nutraukti nėštumą.
Daug šalies moterų piktinosi, kai PiS parėmė piliečių grupės pasiūlytą įstatymo projektą, todėl konservatyvūs parlamentarai kreipėsi į Konstitucinį Tribunolą.
Tribunolą, kurio pagrindinis vaidmuo yra užtikrinti, kad visi įstatymai atitiktų konstituciją, vyriausybė 2016 metais reformavo. Kritikai tvirtina, kad dabar jame pilna PiS sąjungininkų.
Palankus Tribunolo sprendimas sudaro sąlygas parlamentarams patvirtinti įstatymo projektą. Jei taip nutiks, prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda), PiS sąjungininkas, žada jį pasirašyti.
„Liūdna diena moterų teisėms“
Nuosprendį netrukus sukritikavo Europos Taryba, kurios žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič pavadino verdiktą „liūdna diena moterų teisėms“.
„Beveik visų legalių abortų pagrindo panaikinimas Lenkijoje prilygsta jų draudimui ir pažeidžia žmogaus teises“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė D.Mijatovič.
„Šiandienos nutarimas... reiškia nelegalius/užsienio abortus toms, kas gali sau juos leisti ir dar didesnius išbandymus visiems kitiems“, – pridūrė ji.
Liberalus Lenkijos ekspremjeras ir PiS kritikas Donaldas Tuskas pavadino pasirinktą laiką nutarimui dėl abortų paskelbti „politine nedorybe“.
„Abortų temos ir pseudoteismo sprendimo metimas į siautėjančios pandemijos vidurį yra daugiau nei ciniškas“, – tviteryje parašė Europos liaudies partijai (EPP) vadovaujantis D.Tuskas.
Nuo 1993 metų Lenkijoje abortai leidžiami tik tais atvejais, kai nėštumas yra išžaginimo ar incesto pasekmė, kai jis kelia pavojų motinos gyvybei arba kai vaisius yra apsigimęs.
Nevyriausybinė organizacija „Akcja Demokracja“ sako, kad jos peticiją prieš tolesnį abortų įstatymo griežtinimą pasirašė daugiau kaip 210 tūkst. žmonių.
D.Mijatovič jau anksčiau ragino atmesti minimą įstatymo projektą.
„Šiandien beveik visi nėštumo nutraukimai, teisėtai vykdomi Lenkijoje, patenka į šią kategoriją (apsigimimų), todėl šis įstatymo projektas, jei bus priimtas, praktiškai nulems [visišką] abortų uždraudimą ir rimtai paveiks šalies moterų teises bei saugumą“, – sakė ji.
38 mln. gyventojų turinčioje šalyje per metus teisėtai atliekama mažiau nei 2 tūkst. abortų, bet moterų organizacijos apskaičiavo, kad nelegaliai arba užsienyje atliekama dar iki 200 tūkst. tokių procedūrų.
PiS vyriausybė savo 2016 metų bandymo griežtinti abortų įstatymus atsisakė po masinių protestų visoje šalyje, kuriuose dalyvavo dešimtys tūkstančių juodai vilkėjusių moterų.
