Šiuo balsavimu parlamentas, kuriame dominuoja populistinė valdančioji partija, nutraukė labai emocingus debatus. Tai buvo naujausias iš virtinės konfliktų dėl 2015 metais į valdžią atėjusios konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) politikos.
Europos Komisija trečiadienį paragino Lenkijos vyriausybę įšaldyti teismų reformą ir pareiškė „didžiulį susirūpinimą“ dėl jos galimo poveikio teismų laisvei.
„Komisija ragina Lenkijos institucijas sustabyti naujuosius įstatymus ir iš naujo angažuotis į vykstantį dialogą su pirmuoju pirmininko pavaduotoju (Fransu) Timmermansu, siekiant pašalinti išreikšto rimto susirūpinimo priežastis“, – sakoma pranešime, paskelbtame po aukšto lygio susitikimo Briuselyje šiuo klausimu.
434 lenkų deputatai balsavo už tai, kad minimo įstatymo projektą peržiūrėtų ir įvertintų Teisingumo ir žmogaus teisių komitetas. Šeši deputatai balsavo „prieš“, vienas susilaikė.
Lenkijos vyriausybę taip pat smarkiai kritikuoja daugelis ES lyderių.
434 lenkų deputatai balsavo už tai, kad minimo įstatymo projektą peržiūrėtų ir įvertintų Teisingumo ir žmogaus teisių komitetas. Šeši deputatai balsavo „prieš“, vienas susilaikė.
Pagal įstatymo projektą Aukščiausiojo Teismo teisėjus skirtų politikai, o ne teisininkai, be to, būtų reorganizuota jo struktūra.
Teisingumo ir žmogaus teisių komiteto pirmininkas Stanislawas Piotrowiczius sakė, jog neaišku, kada komitetas susirinks ir kada paaiškės jo nuomonė. Pasak jo, opozicijos pasiūlytomis pataisomis siekiama trukdyti darbui.
Per emocingus antradienio debatus opozicija pasiūlė daugiau kaip 1 000 pataisų projektui, kuriuo, pasak jos, naikinama teismų nepriklausomybė ir griaunamas demokratinis teismų sistemos atskyrimo nuo vykdomosios valdžios principas.
Pagal įstatymo projektą būtų nedelsiant atleisti dabartiniai Aukščiausiojo Teismo teisėjai, išskyrus tuos, kuriuos parinko teisingumo ministras. PiS pasiūlė pakeisti šią sąlygą ir suteikti prezidentui, o ne teisingumo ministrui galią skirti Teismo teisėjus.
Debatus lydėjo protestai gatvėse.
Europos Komisija trečiadienį aptarė padėtį Lenkijoje, bet nesiims veiksmų, kol nebus žinoma galutinė įstatymo versija.
PiS tvirtina, kad teismų sistema tebesivadovauja komunistinių laikų principais ir kad efektyviam jos darbui užtikrinti reikia radikalių reformų ir naujų žmonių.
