Europos Sąjunga tvirtina, kad šios reformos neatitinka įstatymo viršenybės principo.
Lenkijos parlamento žemuosiuose rūmuose, kur daugumą turi valdančioji „Įstatymo ir teisingumo“ (PiS) partija, už įstatymo projektą balsavo 234 parlamentarai. 211 opozicijos politikų buvo prieš, o devyni įstatymų leidėjai susilaikė.
Praėjusią savaitę opozicijos kontroliuojami parlamento aukštieji rūmai – Senatas – šį įstatymo projektą buvo atmetęs.
Įstatymas įsigalios, kai jį pasirašys prezidentas Andrzejus Duda. Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Malgorzata Gersdorf projektą pavadino „antsnukio įstatymu“.
Vyriausybė tvirtina, kad jos reformų tikslas yra kova su korupcija teismų sistemoje, kurioje tebėra komunistinio laikotarpio atgyvenų.
Oponentai sako, kad valdančioji partija nori nutildyti valdžią kritikuojančius teisėjus ir pažeidžia teismų nepriklausomumo principą.
Ketvirtadienį opozicija pavadino parlamento balsavimą „valstybės perversmu“.
Įstatymas draudžia teisėjams dalyvauti veikloje, kuri būtų vertinama kaip politiškai motyvuota. Jis taip pat apriboja teisėjų teisę kurti nepriklausomas institucijas, draudžia jiems kritikuoti paskyrimus teismų sistemoje.
Nuobaudos teisėjams svyruotų nuo piniginės baudos iki atleidimo.
Šis teisės aktas tėra vienas iš daugelio prieštaringai vertinamų teismų reformų, kurių ėmėsi 2015 metais į valdžią atėjusi PiS.
Anksčiau buvo įkurta Nacionalinė teismų taryba (KRS) bei drausminimo kolegija, kurios, kritikų ir įtakingų Europos Sąjungos teisminių institucijų teigimu, kelia grėsmę teismų nepriklausomumui.
Ketvirtadienį Lenkijos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad KRS paskirti ir drausminimo kolegijos patikrinti teisėjai neturi įgaliojimų priimti sprendimų, nes jie nėra laisvi nuo politinės įtakos.
„Pastarųjų kelerių metų įvykiai Lenkijos teisinėje sistemoje lėmė didžiulį neužtikrintumą ir chaosą dėl to, ar teisiantieji – teisėjai ir jų formuojami teismai – gali vykdyti teisingumą“, – pareiškė AT teisėjas Wlodzimierzas Wrobelis.
Jis pridūrė, kad kitų šalių teisėjai kartais atsisako bendradarbiauti su kolegomis iš Lenkijos, nes nėra užtikrinti dėl jų nepriklausomumo.
„Esame Europos Sąjungos nariai ir įsipareigojome užtikrinti, kad mūsų teismai būtų tokie pat nepriklausomi ir nešališki kaip ir kitų šalių teismai“, – sakė W.Wrobelis.
Teisingumo ministerija tokį AT verdiktą pasmerkė kaip „rimtą įstatymo pažeidimą“.
Įvairios PiS teismų reformos išprovokavo didelio masto protestus tiek Lenkijoje, tiek ES teisiniuose sluoksniuose.
Europos Teisingumo Teismas (ETT) praėjusiais metais paprašė Lenkijos AT išaiškinti, ar esminės reformų nuostatos, susijusios su nauja teismų taryba ir drausmine institucija – užtikrina nepriklausomybę nuo politinės įtakos. ETT priėjo prie išvados, kad šių institucijų nepriklausomybė ir nešališkumas nėra garantuoti.
Teisėjai iš beveik visų ES valstybių anksčiau šį mėnesį prisijungė prie šimtų savo lenkų kolegų Varšuvoje, protestavusių prieš nuobaudas teisėjams numatantį įstatymą.
2017 metų pabaigoje Briuselis pradėjo precedento neturintį drausminį procesą prieš Lenkiją dėl „sisteminių grėsmių“, kurias teisės viršenybei esą kelia reformos. Dėl šios procedūros Lenkijai gali būti įšaldytos balsavimo ES institucijose teisės.
