Kreipdamasi į Strasbūre susirinkusius Europos Parlamento deputatus B.Szydlo sakė, kad šie pakeitimai yra įgyvendinti pažadai rinkėjams, duoti prieš pernai spalį Lenkijoje vykusius Seimo rinkimus, ir todėl ES turėtų šį „susitarimą su rinkėjais“ laikyti tikra demokratijos išraiška.
Užuot puolusi Lenkija, ES turėtų ieškoti būdų angažuotis su sunkią praeitį turinčia šalimi, kuri kovoje už laisvę sumokėjo didžiulę kainą, pabrėžė ji.
„Mums visiems svarbu jausti ES paramą, kad Lenkija yra laisva, suvereni valstybė, ir kad jos suverenumas yra gerbiamas“, – sakė B.Szydlo, kuri kalbėjo lenkiškai.
Ji keliskart pabrėžė, kad Lenkija yra tokia pat ES narė, kaip ir likusios 27 valstybės narės, ir sakė, kad tikrai esama svarbesnių dalykų, kuriais derėtų rūpintis Bendrijai.
„Turiu pasakyti, kad nematau priežasties, kodėl tiek daug laiko turėtų būti skiriama Lenkijai. Manau, turite daug svarbių klausimų, kuriuose reikia spręsti, bet aš esu čia, nes noriu dalyvauti šiame dialoge“, – sakė premjerė.
Sulaukė Europos Komisijos priekaištų
Praėjusią savaitę Europos Komisija, kuri yra aukščiausia ES vykdomosios valdžios institucija, Lenkijos atžvilgiu pradėjo precedento neturintį tyrimą, kurio metu bus aiškinamasi, ar Lenkijos konstitucinio teismo ir valstybinės žiniasklaidos įstatymų pakeitimai neprieštarauja teisinės valstybės principams.
Tyrimui vadovaujantis Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas Europarlamentui sakė, kad ES „remiasi bendromis vertybėmis, ir kuomet joms kyla grėsmė, ES turi veikti“.
F.Timmermansas pabrėžė, kad tyrimas bus sąžiningas, atviras ir paremtas bendradarbiavimu, tačiau pažymėjo, kad atsakymai į du laiškus, kuriuos jis praėjusią savaitę nusiuntė Lenkijai prašydamas paaiškinimo, buvo „neišsamūs“.
Atsakymas į trečiąjį laišką, kuriame informuojama apie tyrimo pradžią, buvo ką tik gautas ir šiuo metu vertinamas, sakė Europos Komisijos vicepirmininkas, nepateikdamas daugiau jokių detalių.
„Komisija visapusiškai gerbia Lenkijos suverenumą (ir)... nešališkai vykdo savo pareigas, kaip ir bet kurios kitos valstybės narės atžvilgiu“, - pabrėžė jis.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pirmadienį Briuselyje drauge paragino laikytis rimties sprendžiant šį ginčą.
Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas praėjusių metų pabaigoje pareiškė, kad Lenkijoje priimti įstatymų pakeitimai prilygsta „perversmui“. Varšuva tūžmingai reagavo į šiuos komentarus ir pareikalavo M.Schulzo atsiprašyti.
