Įstatymu nustatomas 30 metų senaties terminas teisinėms pretenzijoms dėl komunistinio režimo po karo konfiskuoto nekilnojamojo turto. Daugelis jų susijusios su kadaise klestėjusia Lenkijos žydų bendruomene.
Kadangi didžioji dalis turto buvo konfiskuota komunistinės eros laikotarpiu po karo, įstatymas faktiškai užkirs kelią daugeliui galimų pretenzijų.
A.Duda Lenkijos naujienų agentūrai PAP sakė, kad tikisi, jog naujasis įstatymas užbaigs „teisinio chaoso erą“ ir „reprivatizacijos mafijas“.
Įstatymo šalininkai tvirtina, kad jis užtikrins didesnį aiškumą dėl nuosavybės teisių ir eliminuos nuolatinę korupcijos ir nesąžiningų teisinių pretenzijų naudojantis suklastotais dokumentais problemą.
Lenkijos parlamentui šią savaitę pritarus naujajam įstatymui, Izraelio užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas paragino A.Dudą jo nepasirašyti.
Y.Lapidas teigė, kad įstatymas „kenkia tiek Holokausto atminimui, tiek jo aukų teisėms“.
„Aš ir toliau prieštarausiu bet kokiems bandymams perrašyti istoriją ir skatinti nuolaidas, padarytas Holokausto, žydų tautos ar Holokausto aukų teisių sąskaita“, – pažymėjo jis.
A. Blinkenas sakė esąs „labai susirūpinęs“ ir paragino Lenkiją priimti išsamų įstatymą dėl konfiskuoto turto kompensavimo, kaip tai padarė kitos Vidurio ir Rytų Europos šalys.
Tačiau ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad Lenkija „nemokės už Vokietijos nusikaltimus“.
Per Antrąjį pasaulinį karą žuvo 6 mln. Lenkijos piliečių, pusė jų – žydai.
Po karo komunistinis režimas nacionalizavo daugybę nekilnojamojo turto. Didelė dalis to turto savininkų anksčiau buvo nužudyti arba pabėgo iš šalies.
Nors įstatyme kalbama tiek apie žydų, tiek ne žydų tautybės buvusius nekilnojamojo turto savininkus bei jų paveldėtojus, aktyvistai sako, kad žydai bus neproporcingai stipriai paveikti, nes daugelis jų po karo per vėlai pateikė pretenzijas.
„Lenkija, žinoma, nėra atsakinga už tai, ką nacistinė Vokietija padarė per Holokaustą. Tačiau ... Lenkija vis dar turi naudos iš šio neteisėtai įgyto turto“, – sakoma Pasaulio žydų restitucijos organizacijos (WJRO) pranešime.
Pasak jos, „nekilnojamojo turto grąžinimas yra daugiau nei pinigai – daugeliui Holokaustą išgyvenusių žmonių ir jų šeimų namai yra paskutinis likęs fizinis ryšys su gyvenimu, kurį jie kadaise gyveno“.
