Penktadienį Lenkijos parlamentarai pritarė įstatymo projektui, kuris gali būti nukreiptas prieš opoziciją ir paveikti rudenį įvyksiančių rinkimų rezultatus. Dešiniojo sparno valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) juose sieks trečios kadencijos valdžioje.
Pagal naująjį įstatymą būtų įsteigta valstybinė komisija Rusijos įtakai Lenkijoje tirti. Daugelio nuomone, įstatymo projektas yra nukreiptas prieš buvusį premjerą Donaldą Tuską, dabar vadovaujantį pagrindinei opozicinei partijai „Pilietinė platforma“ (PO).
Daugelis nepriklausomų ekspertų teigia, kad minimas įstatymas pažeidžia konstituciją ir ragina prezidentą jį atmesti.
A.Duda sakė, kad pritaria įstatymo projektui, nes JAV ir kai kuriose Europos šalyse vyksta diskusijos dėl Rusijos įtakos politikai. Jis sakė, kad Rusijos įtakos tyrimo komisija turėtų būti sudaryta ir Europos Sąjungos lygmeniu.
Jis teigė, kad skaidrumas viešajame gyvenime yra labai svarbus, ir pabrėžė, kad Lenkija turi geros viešųjų komisijų, tiriančių svarbiausius socialinius ir politinius klausimus, patirties.
„Tai yra Lenkijos gynyba“, – sakė A.Duda.
Įstatymas įsigalios per savaitę nuo jo paskelbimo.
Iš dalies nusileisdamas kritikams, A.Duda pareiškė, kad jis taip pat prašo Konstitucinio Tribunolo peržiūrėti įstatymo projektą, ar jis atitinka aukščiausiąjį įstatymą.
A.Duda 2015 metų prezidento rinkimus laimėjo kaip PiS kandidatas ir per visą pirmąją penkerių metų kadenciją jo sprendimai atitiko valdančiosios partijos politiką. Tačiau pastaruoju metu jis suabejojo kai kuriais partijos pasiūlytais teisės aktais ir kai kuriuos įstatymų projektus nukreipė Konstituciniam Tribunolui arba juos vetavo, kaip 2021 metų žiniasklaidos nuosavybės įstatymo atveju.
„Pažeidžia visus konstitucinius pagrindus“
Kritikai teigia, kad šiuo įstatymo projektu pažeidžiamas demokratinis valdžių atskyrimas, nes siūlomai komisijai siekiama suteikti teismo įgaliojimus. Šalies ombudsmenas pareiškė, kad kai kurios jo nuostatos pažeidžia Konstituciją. Teigiama, kad tai bandymas sukurti galingą antikonstitucinį įrankį, kuris padėtų partijai išlaikyti valdžią, net jei ji pralaimėtų spalį vyksiančius rinkimus.
„Šie nuostatai pažeidžia visus konstitucinius pagrindus“, – sakė Slawomiras Patyra, Marie Sklodowskos-Curie universiteto Liubline konstitucijos ekspertas.
Pasak jo, siūloma komisija tirtų ir persekiotų „visus, kas kritikuos dabartinę politinę ar ekonominę tvarką“, nes Rusijos įtakos apibrėžimas įstatyme yra miglotas.
Nuo 2015-ųjų valdanti PiS kaltina D. Tuską pernelyg dideliu draugiškumu Rusijai, kai jis 2007–2014 metais dirbo premjero poste ir sudarė Rusijai palankių susitarimų dėl gamtinių dujų.
Įstatymo projekte numatoma sukurti komisiją, kuriai būtų suteikti prokuroro ir teisėjo įgaliojimai. Ji galėtų skirti bausmes, įskaitant 10 metų draudimą pareigūnams eiti pareigas, susijusias su valstybės lėšų panaudojimu.
Idėją sukurti priemonę, kuri leistų tirti Rusijos įtaką Lenkijos valdžiai, praėjusiais metais iškėlė pats D. Tuskas.
D.Tuskas, kuris 2014–2019 metais buvo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, sakė, kad svarbu ištirti įtariamą Rusijos vaidmenį telefoninių pokalbių pasiklausymo skandale, kuris padėjo 2015 metais į valdžią ateiti partijai PiS, ir padidinant rusiškų anglių importą į Lenkiją.
Valdančioji partija pasinaudojo šia idėja ir lapkričio mėnesį paskelbė savo planus dėl tokios komisijos sudarymo.
Ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio teigimu, komisija reikalinga tam, kad būtų galima patikrinti praeitį ir pašalinti bet kokią likusią Rusijos įtaką ateityje.