Lenkijos Seimas išreiškė paramą D.Tusko vyriausybei

248 žemųjų parlamento rūmų – Seimo – nariai balsavo „už“, 201 – „prieš“, susilaikiusiųjų nebuvo.

Buvusio Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko ir buvusio lenkų premjero D.Tusko pasiūlyta vyriausybė pakeis aštuonerius metus valdžioje buvusios dešiniojo sparno partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) vadovautą administraciją, dažnai konfliktavusią su Briuseliu.

Balsavimas buvo atidėtas parlamente kilus chaosui, kurį sukėlė vienas kraštutinių dešiniųjų įstatymų leidėjas, parlamento fojė gesintuvu užgesinęs Chanukos menorą.

D.Tuskas pasmerkė tai, ką pavadino nepriimtinu poelgiu ir gėda. Taip pasielgusiam įstatymų leidėjui Grzegorzui Braunui laikinai uždrausta dalyvauti posėdžiuose ir gali būti pateikti baudžiamieji kaltinimai.

Anksčiau antradienį pristatydamas savo programą ir vyriausybės sudėtį D.Tuskas pasisakė už stiprią Europos Sąjungą, mat tokia ji stiprintų ir jo šalį, ir patikino, kad jo vyriausybė sutelks jėgas siekdama, kad pasaulis būtų įsipareigojęs toliau padėti Ukrainai, kovojančiai su plataus masto Rusijos invazija.

Be to, jis pažadėjo išspręsti jau ilgiau kaip mėnesį trunkančią Lenkijos sunkvežimių vairuotojų vykdomą blokadą pasienyje su Ukraina.

D.Tusko kabinetas gali būti prisaikdintas jau trečiadienį, todėl jis, kaip naujasis ministras pirmininkas, galės dalyvauti ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje vyksiančiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime.

Jis sakė, kad iš Briuselio keliaus į Taliną, kur planuoja susitikti su Baltijos šalių premjerėmis.

D.Tuskas, kuris anksčiau, 2007–2014 metais, ėjo Lenkijos ministro pirmininko pareigas, o 2014–2019 metais buvo EVT pirmininkas, pažadėjo pasiekti, kad būtų atblokuoti milijardai eurų ES paramos, kuri buvo įšaldyta dėl ilgalaikės įtampos tarp Briuselio ir kadenciją baigiančios lenkų vyriausybės.

Tiek Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, tiek Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per „X“ nusiuntė D.Tuskui savo sveikinimus, kai Seimas pirmadienio vakarą pavedė jam suformuoti vyriausybę.

Balsavimas dėl pasitikėjimo D.Tusko vyriausybe surengtas po to, kai PiS atstovas Mateuszas Morawieckis nesugebėjo užsitikrinti pakankamos paramos Seime savo vyriausybei.

Spalį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose konservatoriai laimėjo daugiausia vietų, tačiau nesugebėjo iškovoti daugumos. Vis dėlto PiS ministrui pirmininkui M.Morawieckiui buvo pirmajam suteiktas šansas pamėginti suformuoti naują vyriausybę.

Nors D.Tusko Pilietinė platforma rinkimuose liko antra, ji užsitikrino daugumą susivienijusi su dviem mažesnėmis proeuropietiškomis opozicinėmis politinėmis grupėmis – „Trečiuoju keliu“ ir „Naująja kaire“.