Teismas, kuris nutartį dėl Žmogaus teisių komisaro biuro turėjo paskelbti antradienį, nurodė, kad susirgus vienam teisėjui turėjo atidėti savo posėdį. Nauja data dar nepaskirta.
2015 metais į valdžią atėjusi partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) jau perėmė beveik visų valstybės institucijų kontrolę, uždėdama savo patriotinį, konservatyvų antspaudą muziejams ir kultūros institucijoms, paversdama valstybinę žiniasklaidą vyriausybės propagandos ruporu ir – tai kelia didžiausią kontroversiją – paskirdama sau lojalius žmones vadovauti svarbiausiems teismams bei teisminėms įstaigoms.
Europos Sąjunga ne kartą perspėjo, kad teismų nepriklausomumo erozija Lenkijoje yra rimta kliūtis teisinei valstybei.
Tačiau žmogaus teisių komisaras arba ombudsmenas – aukščiausio rango valstybės tarnautojas, turintis ginti asmenis, kurių pilietinėms laisvėms iškyla pavojus, – kol kas veikė nepriklausomai.
Žmogaus teisių advokatas Adamas Bodnaras ombudsmenu buvo paskirtas prieš pat PiS atėjimą į valdžią. Jis savo vaidmeniu naudojosi gindamas įvairias grupes, įskaitant ūkininkus ir nuomininkus, kurių teisės buvo pažeistos, ir pašalpų negavusius neįgaliuosius.
A.Bodnaras taip pat ginčijo kai kuriuos valdančiosios partijos pakeitimus teismų sistemoje ir prieš LGBT nukreiptą kalbą, kurią laiko nuo diskriminacijos saugančios konstitucinės garantijos pažeidimu.
Pirmadienį interviu naujienų agentūrai AP A.Bodnaras sakė, kad stengėsi dirbti nešališkai, ir pažymėjo, kad daug kartų gynė PiS politiką, kuria buvo siekiama mažinti pajamų nelygybę ir padėti šeimoms.
Vis dėlto tai, kad jis kritikavo tokius vyriausybės sprendimus, kuriuos laiko konstitucinių teisių pažeidimais, užtraukė jam vyriausybės neapykantą.
A.Bodnaro penkerių metų kadencija oficialiai baigėsi rugsėjo 9 dieną, bet jis kol kas lieka šiame poste, nes politiniai nesutarimai trukdo paskirti jo įpėdinį.
Ombudsmeną drauge turi išrinkti žemieji parlamento rūmai, kur daugumą turi PiS vadovaujama dešiniojo sparno koalicija, ir Senatas, kur minimalią persvarą turi opozicija.
Žemieji parlamento rūmai kol kas atsisako svarstyti vienintelę pateiktą kandidatūrą – advokatės Zuzannos Rudzinskos-Bluszcz, kuri dirba A.Bodnaro biure ir kurią remia maždaug 1 tūkst. pilietinių teisių ir kitų nevyriausybinių organizacijų.
Tuo metu valdančiosios partijos deputatai paprašė Konstitucinio Tribunolo panaikinti įstatymą, pagal kurį A.Bodnaras gali likti poste iki jo įpėdinio išrinkimo. Manoma, kad teismas, kuriame dirba daug valdančiosios partijos paskirtų teisėjų, tikriausiai paskelbs nutartį, priversiančią A.Bodnarą trauktis.
Jei taip nutiks, bus atvertas kelias naujai procedūrai, suteiksiančiai PiS galimybes perimti Žmogaus teisių komisaro biuro kontrolę be Senato pritarimo, galbūt paskiriant laikinąjį ombudsmeną, kuris galėtų dirbti ne vienus metus.
A.Bodnaras sakė labiausiai nuogąstaujantis dėl to, jog ši institucija galėtų „iš naujo apibrėžti“ teises taip, kad būtų mažiau apsaugotos pažeidžiamos grupės.
Londone įsikūrusio Midlsekso universiteto Europos teisės profesorius Laurent'as Pechas, kuris griežtai kritikavo teismų sistemos pakeitimus Lenkijoje, sakė, kad „nekonstitucinis lenkų ombudsmeno biuro užgrobimas“ užbaigtų „Lenkijos sulėtintą konstitucinį valstybės perversmą“.
