Konstitucinio Teismo sprendimas atrodo didele dalimi simbolinis, nes įsigalioja sausio 1-ąją – tą pačią dieną, kai jį panaikins ES direktyva, kuria nustatomos bendros 27 valstybių blokui taisyklės košeriniam ir halaliniam maistui ruošti.
„Nuo sausio 1-osios dėl to nebus jokių abejonių“, – Lenkijos visuomeniniam radijui sakė žemės ūkio ministras Stanislawas Kalemba.
Tačiau gyvūnų teisių gynėjai tuo abejoja ir sako, kad pagal būsimas taisykles atskiroms ES valstybėms bus leidžiama prašyti išimties.
„Mums spręsti, ar norime įstatymo, leidžiančio tokį skerdimą“, – sakė Dariuszas Gzyra iš organizacijos „Empatia“.
Lenkija įstatymą dėl ritualinio skerdimo įteisinimo priėmė 2004-aisiais – tais metais, kai šalis įstojo į ES.
1997 metais priimtu įstatymu draudžiama skersti gyvulius prieš tai iš humaniškų paskatų jų neapsvaiginus.
Ir judėjų, ir musulmonų dvasininkai teigia, kad gyvulių apsvaiginimas prieš skerdžiant prieštarauja jų tikėjimo taisyklėms.
Lenkijos vyriausiasis prokuroras birželio mėnesį gyvūnų teisių gynimo organizacijų prašymu kreipėsi į Konstitucinį Teismą.
Lenkijoje šis klausimas neturi tokio politinio atspalvio kaip Vakarų Europos valstybėse su didelėmis musulmonų bendruomenėmis, kur kai kurie oponentai yra kaltinami kovos už gyvūnų teises naudojimu dėl rasistinių priežasčių.
Žydai ir musulmonai katalikiškoje Lenkijoje, kur gyvena 38 mln. gyventojų, sudaro tik mažytes kelių dešimčių tūkstančių žmonių bendruomenes. Tačiau ypač košerinė mėsa čia turi didelę simbolinę reikšmę, nes Lenkija buvo didelis Europos žydų centras, kol nacių Vokietija Antrojo pasaulinio karo metais išžudė didžiąją daugumą šios bendruomenės.
Lenkija taip pat yra pirmaujanti košerinės ir halalinės mėsos eksportuotoja į kitas Europos šalis.
Lenkijoje yra maždaug dvi dešimtys skerdyklų, specializuotų košerinei ir halalinei mėsai ruošti, o pernai tokios mėsos buvo eksportuota už 200 mln. eurų.
