Tarp vyriausybės pasiūlymų yra siūlymas šalinti teisėjus už dalyvavimą „politinio pobūdžio veikloje“ arba tokius veiksmus, kurie galėtų „pakenkti teisinės sistemos funkcionavimui“.
Teismas perspėjo, kad šie planai iš pažiūros yra bandymas priversti teisėjus laikytis visų reglamentų, net jeigu jie „nesuderinami su aukštesnėmis teisės normomis“, o tai prieštarautų ES tvarkai.
Pasak Aukščiausiojo Teismo, „labai tikėtina“, jog dėl naujosios tvarkos, jeigu jai būtų pritarta, Lenkija sulauktų ES nuobaudų už sutartyje numatytų įsipareigojimų nesilaikymą.
Jeigu vyriausybė atsisakytų nusileisti, šaliai galėtų tekti palikti Bendriją, nurodė teisėjai.
Praėjusį mėnesį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) paprašė Lenkijos Aukščiausiojo Teismo įvertinti, ar naujai Nacionalinei teismų tarybai (KRS) bei drausminimo kolegijai, įsteigtai pagal PiS vykdomas reformas, nedaroma politinė įtaka.
Lenkijos aukščiausios instancijos teismas priėjo išvadą, kad jų nepriklausomumas nėra užtikrintas.
Varšuvoje ir dešimtyse kitų miestų prie teismų trečiadienį organizuojami masiniai protestai.
Helsinkio žmogaus teisių fondo Lenkijos skyriaus vadovė Danuta Przywara sako, kad vyriausybės planų gyvendinimas reikštų „valdžių atskyrimo pabaigą ir sugrįžimą prie unitarinės valdžios, kurią mes pažinome Lenkijoje komunistų valdymo laikais“.
