Artėjant prezidento rinkimams dabartinis šalies vadovas Andrzejus Duda ir valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) nariai atnaujino puolimą prieš LGBT bendruomenę.
A.Duda lygino „LGBT ideologiją“ su komunizmu, PiS priklausantis parlamentaras Jacekas Žalekas sakė, kad „LGBT – ideologija, o ne žmonės“.
TAIP PAT SKAITYKITE: Lenkijoje artėjant prezidento rinkimams – atsinaujinęs valdančiųjų puolimas prieš LGBT
Į neapykantos kalbą sureagavo Varšuvos sukilėlių asociacija ir Varšuvos sukilimo didvyrių atminimo fondas.
Pirmadienį išplatintame pranešime teigiama, kad organizacijos nepritaria „visuomenės skaldymui ir neapykantos prieš LGBT žmones kurstymui“.
Organizacijų pranešime rašoma, kad „kiekvienas žmogus nusipelnė pagarbos ir orumo, įskaitant tuos, kurie turi skirtingą seksualinę orientaciją“.
„Pastarąsias kelias dienas girdėjome žodžius, kurie paneigia kito žmogaus humaniškumą. Skelbiant labai žalingą turinį, kad homoseksualai nėra žmonės, kuriamas tragiškas naratyvas“, – rašoma pranešime.
Pabrėžiama, kad 1944 metais sukilime buvo kovojama siekiant atkurti „žmogaus orumą, kurį atėmė okupantas“.
Abiejų organizacijų prezidentus – Zbigniewą Galperyną ir Rafalą Szczepanskį užsipuolė visuomeninio transliuotojo TVP žurnalistai. Jie rašė apie sukilėlius nuvertindami jų autoritetą ir pasiekimus. Pabrėžta, esą J.Žaleko žodžiai buvo ištraukti iš konteksto, o organizacijų vadovai neva „pasidavė manipuliacijoms“.
TVP korespondentas Berlyne Cezary Gmyzas rašė, kad vienas iš organizacijos prezidentų „tapo informatoriumi“, o kito „nėra duomenų bazėje“.
Kruvinas istorijos laikotarpis
Vadinamosios Armijos Krajovos (AK) partizanų vadovautas sukilimas kartais yra painiojamas su 1943 metų Varšuvos geto sukilimu, organizuotu miesto teritorijoje, į kurią karo metais naciai buvo suvarę žydus.
1944 metais apie 50 tūkst. AK partizanų, daugiausiai jaunuolių, pradėjo ginkluotus veiksmus prieš nacius okupantus kaip tik tuo metu, kai iš rytų, kaip tikėtasi, į sostinę turėjo įsiveržti sovietų Raudonosios armijos pajėgos.
Daug geriau aprūpinti vokiečiai nužudė daugybę sukilėlių ir civilių. Daug jų gyvybių pareikalavo aviacijos bombardavimai.
Po 63 dienas trukusių nuožmių kautynių Varšuva virto smilkstančių griuvėsių krūva.
Dauguma išlikusių pastatų vėliau buvo sugriauti Adolfo Hitlerio įsakymu, o sovietų pajėgos, įsitvirtinusios Vyslos upės rytiniame krante, tuo metu kantriai laukė, kol vokiečiai numalšins lenkų pasipriešinimą.
Sukilimas turėjo užtikrinti Lenkijos nepriklausomybę po karo. Tikėtasi, kad vokiečių pajėgos bus išstumtos iš Varšuvos, kad mieste valdžią perimtų lenkų sukilėliai, kai Raudonoji armija pradės puolimą iš rytų.
Šis mūšis daugelio laikomas tragiškiausiu kruvinos ir neramios Lenkijos istorijos momentu.
