Nors tiesioginių įrodymų ir nėra, manoma, kad už tai gali būti atsakinga Rusija, su kuria Varšuvos santykiai stipriai pablogėjo po Krymo aneksijos ir Rusijos karinės agresijos Rytų Ukrainoje.
Nors tiesioginių įrodymų ir nėra, manoma, kad už tai gali būti atsakinga Rusija, su kuria Varšuvos santykiai stipriai pablogėjo po Krymo aneksijos
Praėjusią savaitę populiarus savaitraštis „Wprost“ paskelbė slapta padarytus Lenkijos centrinio banko vadovo ir šalies vidaus reikalų ministro privačių pokalbių įrašus. Juose neva tariamasi, kaip centrinis bankas galėtų padėti valdančiajai partijai laimėti 2015-aisiais vyksiančius rinkimus.
Paviešintame įraše girdima, kaip centrinio banko vadovas Marekas Belka vidaus reikalų ministrui Bartlomiejui Sienkiewicziui sako, kad jis palaikys vyriausybės ekonomikos politiką, jeigu atsistatydins finansų ministras.
Tokie susitarimai pažeistų nuostatą, kad centrinis bankas turi būti nepriklausomas.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ketvirtadienį sakė, kad po kelių savaičių gali tekti surengti pirmalaikius rinkimus, tačiau teigė dėl šio skandalo nesitrauksiąs.
Premjeras taip pat ragino žurnalistus padėti „nustatyti nusikaltėlius, atsakingus už neteisėtus pasiklausymus“, kurie vyko viename Varšuvos restorane praėjusių metų liepą.
Kol kas minimas tik vienas įtariamasis – restorano vadybininkas Lukaszas N. Žurnalas „Wprost“ pabrėžė turįs teisę apsaugoti savo šaltinius, tačiau iškėlė versiją, kad pokalbius įrašyti ir skandalą sukelti galėjo buvę arba esami slaptieji agentai, verslo grupė arba D.Tusko politiniai oponentai.
Pastarosiomis dienomis Lenkijoje didžiausias dėmesys skiriamas šiai krizei, o Ukrainos tema yra nustumta į šalį
Kai kurie pareigūnai mano, kad už viso to stovi Kremlius.
Rusija džiaugiasi: naujas skandalas Ukrainą nustūmė į šalį
„Dabar yra labai sudėtinga tarptautinė situacija, – sakė opozicinės partijos „Teisė ir teisingumas“ lyderis Jaroslawas Kaczynskis. – Nežinome, iš kur buvo gauta ši informacija. Tai galėjo būti užsienio jėgų kišimasis. Mes turime apsaugoti šią vyriausybę.“
Į atsargą išėjęs buvęs karinės žvalgybos vadas generolas Marekas Dukaczewskis sakė esąs tikras, kad pasiklausymą ir įrašinėjimą vykdė ne Lenkijos jėgos.
Interviu laikraščiui „Polska The Times“ jis sakė, kad tai panašu į Lenkijai priešiškų užsienio tarnybų darbą. „Jos dalį gautos medžiagos panaudojo savo vidiniams tikslams, tačiau kartu norėjo ir supurtyti mūsų vidaus reikalų areną“, – tikino generolas.
Pastarosiomis dienomis Lenkijoje didžiausias dėmesys skiriamas šiai krizei, o Ukrainos tema yra nustumta į šalį, teigia Lenkijos Tarptautinių santykių instituto vadovas Marcinas Zaborowskis. Tai yra būtent tai, ko nori Maskva. Vis dėlto jis pripažįsta, kad to neužtenka patvirtinti, jog už skandalo stovi Rusija.
Britų žurnalistas, „The Economist“ redaktorius Edwardas Lucasas pabrėžia, kad Rusijai labai naudinga Lenkijos destabilizacija. „Rusai yra blakių dėliojimo ir informacinio karo ekspertai. Akivaizdu, kad šiuo metu Lenkija Rusijai yra didelė problema“, – teigė jis.
Rusai yra blakių dėliojimo ir informacinio karo ekspertai. Akivaizdu, kad šiuo metu Lenkija Rusijai yra didelė problema
Lenkijos ir Rusijos santykiai buvo įtempti jau daugelį metų, tačiau po Krymo aneksijos jie smarkiai pablogėjo.
Varšuva griežtai pasmerkė Rusijos veiksmus, kreipėsi į NATO dėl aljanso karinių pajėgų Lenkijoje stiprinimo, nuo pat pradžių pasisakė už griežtą Vakarų atsaką Maskvai. Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio pastangos Ukrainoje giriamos visoje Europoje.
Rusai šnipinėti mėgsta
Rusai yra žinomi dėl politinių oponentų pasiklausymo ir slapta įrašytų pokalbių paviešinimo.
Vasario mėnesį „Youtube“ svetainėje buvo paskelbtos Vašingtono aukščiausio rango diplomatės Europos reikalams Victorios Nuland privatus pokalbis, kuriame ji riebiu keiksmažodžiu „įvertino“ Europos Sąjungos veiksmus sprendžiant krizę Ukrainoje. JAV valstybės departamento atstovė spaudai Jen Psaki tuomet sakė, kad tai – naujos Rusijos specialiųjų tarnybų žemumos.
Anot E.Lucaso, Rusijos žvalgybos agentai labai aktyviai veikė Lenkijoje prieš jai įstojant į NATO 1999 metais. Pastaraisiais metais jų aktyvumas sumažėjo dėl efektyvaus Lenkijos kontržvalgybos darbo. Tačiau Lenkijoje, kaip ir kitose Europos šalyse, rusų šnipai vis dar sučiumpami.
„Nėra abejonių, kad Lenkija yra vienas didžiausių Rusijos žvalgybos taikinių“, – perspėjo E.Lucasas.
