Opozicija šią iniciatyvą pavadino „mėginimu užkimšti burną“ kritiškai nusiteikusiems teisėjams.
Vėlai ketvirtadienį pateiktas projektas numato nuobaudas, įskaitant galimą atleidimą, teisėjams, abejojantiems kurio nors savo kolegos paskyrimo teisėtumu. Taip pat siūloma bausti už politinio pobūdžio veiksmus arba veiksmus, laikomus žalingais teismų sistemos veiklai.
Dokumente, pateiktame įstatymų leidėjų iš valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), taip pat „svarstoma galimybę atleisti teisėjus, kvestionuojančius nacionalinės teismų tarybos [sprendimus] ar prezidento prerogatyvas“, nurodė PiS pirmininko pavaduotojas Janas Kanthakas.
2015 metais į valdžią atėjusi dešiniojo sparno PiS ėmėsi virtinės prieštaringai vertinamų teismų reformų, kuriomis, partijos teigimu, siekiama pažaboti korupciją.
Tačiau kritikai, įskaitant aukščiausios instancijos Europos teismų institucijas, teigia, kad reformos kelia grėsmę Lenkijos teismų nepriklausomumui bei teisės viršenybei principui.
Įstatymo projektas buvo pateiktas po to, kai Lenkijos Aukščiausiasis Teismas gruodžio 5 dieną nutarė, jog naujai teisėjų tarybai, atsakingai už teisėjų paskyrimą ir drausminimą, trūksta savarankiškumo, taip pat pareiškė abejonių dėl vyriausybės vykdomos pertvarkos.
Praėjusį mėnesį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) paprašė Lenkijos Aukščiausiojo Teismo įvertinti, ar naujai Nacionalinei teismų tarybai (KRS) bei drausminimo kolegijai, įsteigtai pagal PiS vykdomas reformas, nedaroma politinė įtaka.
Lenkijos aukščiausios instancijos teismas priėjo išvadą, kad jų nepriklausomumas nėra užtikrintas.
Anot šalies opozicijos, pagrindinis siūlomo įstatymo tikslas – uždrausti teisėjams vadovautis ES ir Lenkijos teismų sprendimais.
„Šis skandalingas įstatymo projektas, užkemšantis teisėjams burnas, yra dar vienas žingsnis Lenkijos išstojimo iš Europos Sąjungos link“, – pareiškė opozicinės partijos „Pilietinė platforma“ (PO) pirmininko pavaduotojas Borisas Budka.
„Tai yra autoritarinėms šalims būdingi veiksmai, PiS bandymas padaryti teismus pavaldžius jai“, – pridūrė jis socialiniame tinkle „Twitter“.
Europos Komisija kaltina lenkų vyriausybę pakertant teisinės valstybės ir teismų nepriklausomumo principus, kurių Varšuva įsipareigojo laikytis, kai 2004 metais įstojo į ES.
2017 metų pabaigoje Briuselis pradėjo precedento neturintį drausminį procesą prieš Lenkiją dėl „sisteminių grėsmių“, kurias teisės viršenybei esą kelia reformos. Dėl šios procedūros Lenkijai gali būti įšaldytos balsavimo ES institucijose teisės.
