Rinkimai iš pradžių buvo suplanuoti gegužės 10 dieną, bet paskutinę minutę juos teko atidėti kilus politinei krizei dėl koronaviruso pandemijos.
Valdantieji konservatoriai ir liberali opozicija nesugebėjo susitarti, kaip reiktų tęsti procesą, kurį įklampino daugybė klausimų nuo sveikatos ir praktinių sumetimų iki konstitucinių ir demokratinių problemų.
„Birželio 28-oji yra vėliausia įmanoma data“ prezidento rinkimams, atitinkanti konstituciją, žurnalistams sakė J.Kaczynskis.
Valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderis, kuris neužima jokio posto vyriausybėje, nuo konservatorių atėjimo į valdžią 2015 metais daugelio yra laikomas pagrindiniu sprendimus priimančiu politiku.
Opozicinės partijos nesutinka su J.Kaczynskiu ir mano, kad pirmoji įmanoma data pagal konstituciją būtų rugpjūčio 6-oji, kai baigsis dabartinio valstybės vadovo penkerių metų kadencija.
Prezidentas Andrzejus Duda, kuris yra artimas PiS sąjungininkas, buvo neabejotinas rinkimų kovos favoritas, bet pastaruoju metu jo pergalė nebeatrodo užtikrinta.
Apklausos rodo, kad jis praranda paramą ir galbūt net galėtų pralaimėti antrajame rinkimų rate liberalų kandidatui, dabartiniam Varšuvos merui Rafalui Trzaskowskiui.
Remdamasi rinkimų komisijos rezoliucija parlamento pirmininkė, PiS narė Elzbieta Witek turi paskelbti naują rinkimų datą.
Ši rinkimų krizė tik pakurstė jau seniai šalyje ir užsienyje, taip pat ir Europos Sąjungoje, kilusį susirūpinimą dėl demokratijos ir teisinės valstybės Lenkijoje.
