Partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderis Jaroslawas Kaczynskis pirmadienį paskelbtuose komentaruose sakė, kad kompromisas, įtrauktas į susitarimą dėl Bendrijos 2021–2027 metų 1,82 trln. eurų biudžeto, įskaitant 750 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo paketą, gina Lenkijos nacionalinius interesus ir užtikrina šaliai finansavimą, kurio jai labai reikia bandant atsitiesti po koronaviruso pandemijos sukeltos krizės.
Susitarime numatyta, kad Bendrija parengs tikslias gaires, kokiais atvejais bus aktyvuojamas naujas finansinis mechanizmas, pagal kurį bus galima sustabdyti lėšų skyrimą bet kuriai iš 27 ES narių, pažeidžiančių demokratijos standartus. Be to, dėl šių gairių turės pasisakyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.
Šis „susitarimas yra lyg kardas, kurį galėsime panaudoti, jeigu būsime užpulti“, sakė J. Kaczynskis interviu konservatyvios pakraipos dienraščiui „Gazeta Polska Codziennie“.
Lenkija, seniai kritikuojama Briuselio dėl pastangų apriboti teismų sistemos nepriklausomumą, kartu su Vengrija priešinosi šiam finansinių sankcijų mechanizmui, būgštaudamos, kad gali tapti jo taikiniu.
Ketvirtadienį pasiekus kompromisą, Lenkija ir Vengrija atšaukė grasinimą vetuoti daugiametį biudžetą ir ekonomikos gaivinimo paketą. Tačiau kritikai sako, kad šis kompromisas taip pat reiškia, kad abi šalys atleidžiamos nuo atsakomybės už teisinės valstybės principų nesilaikymą.
J.Kaczynskis, pagrindinis Lenkijos politikos architektas, tvirtino, kad kompromisas užtikrina Lenkijos suverenitetą ir pozicijas bloke, taip pat sustiprina jos biudžetą.
Lenkija turėtų gauti apie 770 mlrd. zlotų (173 mlrd. eurų).
Europos reikalų ministras Konradas Szymanskis dienraščiui „Rzeczpospolita“ sakė, kad pasiektas susitarimas užkirs kelią „nepagrįstai, politiniais sumetimais“ stabdyti finansavimą, siekiant daryti spaudimą valstybei narei.
“Tai ypatinga situacija, kuri buvo išspręsta pasitelkus ypatingas priemones“, – sakė jis.
Susitarimas garantuoja, kad Europos Komisija „laikysis nustatytų taisyklių“ ir finansavimo stabdymo mechanizmas bus taikomas ne tada, kai bus kalbama apie galimus pažeidimus, bet „tik tais atvejais, kai bus įrodytos, faktinės, konkrečios žalos ES biudžetui“, sakė K. Szymanskis portalui „Onlet.pl.“.
Anot ministro, Lenkija „neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik eiti į konfliktą“ dėl finansinio mechanizmo ir užsitikrinti aiškiai apibrėžtą susitarimą.
2015 metais į valdžią atėjusi J.Kaczynskio dešiniojo sparno partija „Įstatymas ir teisingumas“, sudariusi koalicinę vyriausybę su dviem mažesnėmis partijomis, netrukus įsitraukė į konfliktą su ES institucijomis dėl pastangų perimti savo kontrolėn šalies teismų sistemą ir žiniasklaidą. Varšuva tvirtina, kad yra nepelnytai kritikuojama ir jos atžvilgiu buvo nesąžiningai imtasi baudžiamojo poveikio priemonių.
Apžvalgininkai, tokie kaip Michalas Matlakas iš liberalios pakraipos politikos ir kultūros savaitraščio „Kultura Liberalna“, sako, kad pastarasis konfliktas su ES institucijomis ir grasinimai vetuoti biudžetą bei ekonomikos gaivinimo paketą yra dar vienas pavyzdys, kaip J.Kaczynskis naudoja ES kaip priemonę kovoje dėl įtakos koalicijoje, bandydamas kontroliuoti radikalus, ultradešinįjį sparną bei jų rinkėjus.
Šiuo metu Lenkiją krečia protestų banga, kilusi po spalio 22 dieną konstitucinio teismo paskelbto sprendimo beveik visiškai uždrausti abortus, paliekant galimybę nutraukti nėštumą tik išžaginimo atveju arba tuomet, kai kyla grėsmė motinos gyvybei. Tačiau dabar protestuotojai jau reiškia pasipiktinimą ir kitais valdančiųjų sprendimais, įskaitant konfliktą su ES.
Lenkijoje, turinčioje apie 38 mln. gyventojų, visuomenės pritarimas narystei ES yra vienas didžiausių Bendrijoje – šiuo metu naryste Bendrijoje yra patenkinti per 80 proc. lenkų.
