Per šį balsavimą renkami įvairūs pareigūnai, pradedant miestų merais ir baigiant kaimų tarybų nariais.
Valdančioji dešiniojo sparno partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) viliasi dar labiau sustiprinti savo tvirtas pozicijas, kurias palaikė dalijamos socialinės pašalpos ir klausimai dėl to, kiek valdžios ES turėtų turėti valstybių narių atžvilgiu.
ES lyderiai sako, kad PiS vykdytos Lenkijos teismų sistemos reformos kelia pavojų teisinės valstybės principui ir išprovokavo Bendrijoje pradėti galimų sankcijų Varšuvai procedūrą.
Sekmadienio balsavimas taip pat parodys, ar stipri yra opozicija, susitelkusi aplink proeuropietišką Piliečių platformą (PO), kuri Lenkiją valdė aštuonerius metus iki PiS iškilimo 2015-aisiais.
Kampanijos metu daugiausia dėmesio buvo skiriama didžiausiems Lenkijos miestams, tokiems kaip Varšuva, Poznanė, Krokuva, Vroclavas ir Gdanskas, kurie tradiciškai yra proeuropietiški, ir regionams, kuriuos kontroliuoja opozicija.
Bet kokie nuostoliai miestuose būtų laikomi opozicijos pralaimėjimu.
Varšuvoje balsavimo dieną buvo galima pamatyti retą dalyką – eiles prie daugelio rinkimų apylinkių.
Rinkėjai sakė, kad varžantis pagrindinėms euroskeptiškoms ir proeuropietiškoms politinėms jėgoms, mobilizacija buvo labai didelė.
„Niekada nemačiau tiek daug balsuojančių žmonių, tai geras dalykas. Klausimas tas, ar to pakaks Piliečių platformai išlaikyti valdžią“ Varšuvoje, sakė Aneta Benedyk, laukdama eilėje prie rinkimų apylinkės sostinės pietuose.
Valstybinė rinkimų komisija paskelbė, kad iki vidurdienio (13 val. Lietuvos laiku) Varšuvoje savo balsus buvo atidavę maždaug 17 proc. rinkėjų. Visoje šalyje rinkėjų aktyvumas tuo metu buvo 15,62 procento.
Sekmadienį vyksta pirmasis rinkimų ratas. Jei kandidatai į merus negaus mažiausiai 50 proc. balsų, lapkričio 4 dieną vyks antrasis rinkimų ratas.
Pagal naujas taisykles naudojamos permatomos balsadėžės, o balsavimu ir balsų skaičiavimu rūpinasi atskiri komitetai. Galutiniai oficialūs rezultatai turėtų būti paskelbti vėlai antradienį arba trečiadienį.
Vietos rinkimais Lenkijoje prasideda virtinė svarbių balsavimų, įskaitant Europos Parlamento rinkimus gegužės mėnesį, nacionalinio parlamento rinkimus 2019 metų rudenį ir Lenkijos prezidento rinkimus 2020-ųjų pavasarį.
