Parlamentas pirmadienį turėjo balsuoti dėl valdančiosios partijos lyderio Jaroslawo Kaczynskio siūlymo gegužės 10 dieną rinkti valstybės vadovą balsuojant paštu. Tačiau viena iš valdančiosios koalicijos frakcijų tokiai iniciatyvai priešinasi ir nori, kad rinkimai būtų atidėti dvejiems metams.
Tos grupės vadovas Jaroslowas Gowinas pirmadienį atsistatydino iš vicepremjero bei mokslo ir švietimo ministro pareigų, nesugebėjęs įtikinti J. Kaczynskio atidėti balsavimo. Tačiau J.Gowinas pareiškė, kad jo 18 narių frakcija 460 vietų parlamento žemuosiuose rūmuose ir toliau dirbs koalicijoje.
Vis dėlto vyriausybė pateko į aklavietę dėl to, kaip elgtis toliau.
Parlamentas iš pradžių ruošėsi balsuoti dėl iniciatyvos praėjusį penktadienį, bet procedūra buvo atidėta dėl kilusių nesutarimų. Pirmadienio balsavimas taip pat buvo atidėtas.
Vėliausias atidėjimas įvyko tada, kai buvo aišku, kad valdančioji koalicija neturi daugumos žemuosiuose rūmuose priimti minimo teisės akto. J.Gowinas ir keli kiti įstatymų leidėjai balsavo prieš arba susilaikė sprendžiant, ar į pirmadienio darbotvarkę bus įtrauktas balsavimas dėl prezidento rinkimų.
„Tuo metu, kai valstybė dėl koronaviruso patiria didžiausias problemas per pastaruosius 30 metų, valdančiųjų stovykloje įsiplieskė vidaus karas“, – rašoma naujienų portalo „Onet“ analizėje.
„Mūsų šaltiniai valdančiųjų stovykloje vieningai pabrėžia, kad ši krizė gali nuvesti iki vyriausybės žlugimo“, – pažymėjo straipsnio autoriai Andrzejus Gajcy ir Andrzejus Stankiewiczius.
Konservatyvių pažiūrų prezidentas Andrzejus Duda siekia perrinkimo antrajai kadencijai. Jį palaikanti valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) ieško būdo surengti rinkimus. Apklausos rodo, kad A.Duda šiuo metu užtikrintai lenkia savo varžovus.
PiS lyderiai nori, kad balsavimas vyktų dabar ir jie galėtų konsoliduoti valdžią krizės metu. Šalyje paplitusi nuomonė, kad jei prezidento rinkimai vyktų keliais mėnesiais vėliau, kai ekonominiai karantino dėl koronaviruso padariniai bus juntami skaudžiau, A.Dudos galimybės laimėti bus mažesnės.
Pagrindinė opozicinė Pilietinės platformos partija ragino vyriausybę paskelbti nepaprastąją padėtį, o tokiu būdu rinkimai būtų atidėti automatiškai.
Opozicijos parlamentarai sako, kad rengti rinkimus pandemijos metu būtų nedemokratiška, nes opozicijos kandidatai negali keliauti po 38 mln. gyventojų turinčią šalį vykdydami rinkimų kampaniją, nes Lenkijoje galioja vyriausybės įvestos griežtos karantino priemonės.
Tuo metu A.Duda gauna naudos iš dažno informavimo apie savo veiklą valstybinėje žiniasklaidoje.
Iki šiol Lenkijoje patvirtinti per 4 200 užsikrėtimo ir 98 mirties nuo koronaviruso atvejai.
PiS pareigūnai tvirtina, kad dabartinį rinkimų kalendorių, numatantį pirmąjį balsavimo turą gegužės 10-ąją ir antrąjį turą gegužės 24-ąją, diktuoja konstitucija, ir jokie pakeitimai nėra įmanomi.
Taip pat keliama klausimų, ar Lenkijos paštas sugebės susidoroti su 30 mln. registruotų rinkėjų balsalapiais. Vienos iš sąjungų lyderis iškėlė idėją, kad į pagalbą gali tekti pasitelkti kariuomenės ar kitokią pagalbą.
Rengiantis galimam balsavimui paštu gegužę, J.Kaczynski praėjusią savaitę Lenkijos pašto vadovu paskyrė gynybos viceministrą.
