A.Nowako teigimu, Lenkija turi ieškoti išeitį iš situacijos, į kurią pati save įstūmė prieš kelerius metus, kai Donaldo Tusko Vyriausybė paskatino požiūrį, kad V.Putinas yra „daugmaž normalus partneris, su kuriuo galima kalbėtis kaip su civilizuotu žmogumi“.
Tai nepasitvirtino, tad nors su V.Putinu teks bendrauti, būtina prisiminti ir apie tai nuolat priminti visuomenei, kad kalbama su „precendento visame pasaulyje neturinčiu gangsteriu“.
„Su gangsteriais, kurie, kaip V.Putinas, turi ilgą lazdą ir gali ja mums smogti, taip pat reikia kalbėtis. Bet negalima tvirtinti, kad nusikaltėlis yra beveik kultūringas ponas, kuris vis dar turi blogų įpročiu, nors ir keičiasi į gera. O kaip tik tokia buvo Lenkijos valdžios pozicija – atsirado pokalbių su V.Putinu fetišas“, – savo šalies valdžios negailėjo A.Nowakas.
Su gangsteriais, kurie kaip V.Putinas turi ilgą lazdą ir gali ja mums smogti, taip pat reikia kalbėtis. Bet negalima tvirtinti, kad nusikaltėlis yra beveik kultūringas ponas, kuris vis dar turi blogų įpročiu, nors ir keičiasi į gera, – sakė A.Nowakas.
Lenkų istorikas ir publicistas priminė pirmąjį premjeru tapusio D.Tusko vizitą į Maskvą ir susitikimą su V.Putinu 2008 metais. Tuomet Lenkijos premjeras ne tik pažeidė nusistovėjusią Lenkijos Rytų politikos taisyklę pirmiausia vykti į Kijevą, bet ir pasirinko itin netinkamą laiką – prieš pat prezidento rinkimus Rusijoje, kai jokie kitų šalių lyderiai jau tokių susitikimų neberengė.
„Blogesni Lenkijos ir Rusijos santykiai galėtų būti nebent paskelbus karą. Įsiklausius į V.Putino kalbas, aiškėja, kad jo žodžiai kertasi su tuo, ką girdime iš Lenkijos žiniasklaidos apie santykių šiltėjimą ir bandymus išsiaiškinti Katynės žudynes“, – įsitikinęs A.Nowakas.
Tai, kad auga prekybos apimtys tarp Lenkijos ir Rusijos, A.Nowako irgi neįkvepia. „Ar negirdėjote apie eilines šantažo bangas pasitelkiant prekybinius argumentus, kuriuos nuolat Lenkijai pritaiko V.Putinas?“ – klausimu į tai atsako Lenkijos istorikas, primindamas, kad gamtinės dujos iš Rusijos lenkams brangesnės nei vokiečiams, čekams ar vengrams.
Anot A.Nowako, būti rusofilu yra lengviau, kai tavo šalį nuo Rusijos skiria Lenkija ar kuri nors kita valstybė. O turint bendras sienas situacija darosi kitokia, tenka ieškoti išeičių. A.Nowakas, akcentuodamas energetinės nepriklausomybės svarbą, priminė būtinybę spartinti atominės elektrinės statybas, skalūnų dujų išgavimą ir duoti atkirtį tiems, kurie nuolat kalba apie pigesnes rusiškas dujas.
Apie istoriją, A.Nowako teigimu, su Rusija iš viso nereikėtų kalbėtis, nes rusai iškraipo faktus ir skleidžia dezinformaciją, o su tuo normalia argumentų kalba nepasiginčysi. Taip pat istorikas pataria su Rusija nesikalbėti ir apie karines pajėgas.
„Tie abipusiai pokalbiai ir broliški apsilankymai yra žalingi, visa tai turi vykti po NATO vėliava. Lenkija ir Rusija gali bendradarbiauti kariniais klausimais kaip zuikis su meška. Pavyzdžiui, NATO, o tarp jų ir lenkų, stebėtojai dalyvauja kai kuriuose Rusijos kariniuose mokymuose, tarkim, bendrose Rusijos ir Baltarusijos karinėse pratybose, kadangi su Minsku, o ne su Maskva, pasirašytas susitarimas. Dėl to ir sužinojome, kad tokių manevrų metu buvo mokomasi surengti branduolinę ataką prieš Varšuvą. Gaila, kad iš meilės V.Putinui 2009-ųjų rugsėjį Lenkijos spauda šios „smulkmenos“ nepastebėjo“, – aiškino A.Nowakas.
Ar nematote, kaip kenkia šioje situacijoje ministro R.Sikorskio žvanginimo ginklais politika, nukreipta prieš silpnesnius, šiuo atveju – Vilnių. Žinoma, viena pusė negali būti kalta, bet didesnę atsakomybę dėl santykių visada turi prisiimti stipresnė šalis, – pasisakė A.Nowakas.
Istorikas negailėjo kritikos ir Lenkijos santykiams su Ukraina, kurią, jo teigimu, dabartinė valdžia buvo visiškai apleidusi, o ukrainiečius laikė „maža, purvina, korumpuota tautele, su kuria neverta kalbėtis, nes svarbu tik stiprioji Rusija“.
Tad ir vėlesnės D.Tusko ar užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio pastangos šiuo klausimu kelia abejonių. Ypač užsienio reikalų ministro R.Sikorskio – jo indėlį krizės Ukrainoje sureguliavimo procese A.Nowakas pavadino tik „ministro siekiu gauti postą NATO“.
A.Nowakas stebisi ir dalies visuomenės bei politikų požiūriu, kad dėl prastų santykių su Ukraina kaltas yra tik Kijevas, o ne Varšuva.
Taip pat yra ir su Lietuva. „Ar nematote, kaip kenkia šioje situacijoje ministro R.Sikorskio žvanginimo ginklais politika, nukreipta prieš silpnesnius, šiuo atveju – Vilnių. Žinoma, viena pusė negali būti kalta, bet didesnę atsakomybę dėl santykių visada turi prisiimti stipresnė šalis, tad už Lenkijos ir Ukrainos bei Lenkijos ir Lietuvos santykius atsakingi esame mes, lenkai“, – griežtai pasisakė žinomas istorikas ir publicistas.
A.Nowakas yra humanitarinių mokslų profesorius, istorikas, publicistas, tyrinėja sovietmetį, 2012 metais gavo Jerzy Giedroyco fondo apdovanojimą. Dirba Jogailos universitete ir Lenkijos mokslų akademijoje.
