Šis svarbus sprendimas gali kelti grėsmę ES Lenkijai teikiamam finansavimui ir netgi išprovokuoti klausimų dėl jos narystės bloke.
Teismo pirmininkė Julia Przylebska nutartyje išvardijo kelis ES sutarties straipsnius, kurie, pasak jos, prieštarauja konstitucijai. Ji taip pat sakė, kad ES institucijos sutartyse „veikia už savo kompetencijos ribų“.
Du iš 14 bylą nagrinėjusių teisėjų nesutiko su daugumos nuomone.
Tačiau Konstitucinio Tribunolo dauguma nusprendė, kad Lenkijos narystė ES nesuteikia Bendrijos teismams aukščiausios teisinės galios ir nereiškia, kad šalis savo suverenitetą perkėlė blokui.
Šis sprendimas priimtas po ištisus mėnesius trukusių teismo procesų, kuriuose Lenkijos vyriausybės, prezidentūros ir parlamento atstovai teigė, kad Lenkijos Konstitucija yra viršesnė už Bendrijos teisę ir kad ES Teisingumo Teismo sprendimai kartais prieštarauja Lenkijos teisinei tvarkai.
Ketvirtadienio posėdyje žmogaus teisių komisaro biuro atstovai tvirtino, kad Lenkija sutiko gerbti ES teisinę tvarką 2004 metais prisijungdama prie bloko ir kad abejojimas šia tvarka sumenkins Lenkijos piliečių teisinės apsaugos standartus.
„Sveiki atvykę į Baltarusiją!“
„Gėda!“, „Išdavikai!“, „Sveiki atvykę į Baltarusiją!“ – po nutarties paskelbimo skandavo maždaug 30 protestuotojų grupė, susirinkusi šalia teismo pastato. Kai kurie protestuotojai mojavo ES vėliavomis.
„Tai skandalas... Jie veda mus iš Europos Sąjungos!“ – ašarodama kalbėjo prie teismo pensininkė Anna Labus.
Tačiau vyriausybės atstovas Piotras Mulleris pasveikino tokį Konstitucinio Tribunolo sprendimą ir sakė, kad jis patvirtino „konstitucinės teisės viršenybę prieš kitus teisės šaltinius“.
Vis dėlto jis pridūrė, kad nutartis „neturi įtakos jokioms sritims, kuriose ES turi sutartyse deleguotą kompetenciją“, pavyzdžiui, konkurencijos taisyklėms, prekybai ir vartotojų apsaugai.
Lenkijos užsienio reikalų viceministras Pawelas Jablonskis savo ruožtu kiek anksčiau tvirtino, kad sprendimas, suteikiantis pirmenybę konstitucijai, neprieštarautų narystės ES sutartims.
Pasak jo, toks sprendimas veikiau suteiktų joms naują teisinį apibrėžimą tais atvejais, kai, jo teigimu, daugelio valstybių narių aukščiausios instancijos teismai nesilaiko ES teismų sprendimų.
Lenkijos vyriausybė tikina, kad teisingumo sistema ir teismai yra vien ES valstybių narių, o ne Briuselio kompetencija, todėl ignoruoja daugelį ES teismo sprendimų.
Teismas bylą pradėjo liepą, remdamasis Lenkijos ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio metų pradžioje pateiktu prašymu po to, kai ES teismas nusprendė, kad Bendrijos įstatymai turi viršenybę prieš Lenkijos įstatymus. Šis sprendimas buvo susijęs su dabartinės Lenkijos dešiniųjų vyriausybės taikoma teisėjų skyrimo procedūra.
Šis ES teismo sprendimas buvo priimtas nesibaigiant didesniam ginčui dėl didelių pakeitimų Lenkijos teismų sistemoje, kuriuos inicijavo valdančioji dešinioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS). ES šiuos pakeitimus laiko griaunančiais demokratinę kontrolę ir pusiausvyrą.
Europos Parlamentas praėjusį mėnesį priėmė rezoliuciją, raginančią M.Morawieckį atsisakyti bylos, pabrėždamas, kad „ES teisės viršenybė yra esminis ES teisės principas“.
„Šantažas“ dėl ES finansavimo
Už ekonomikos reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Paolo Gentiloni praėjusį mėnesį perspėjo, kad ši Lenkijos teismo byla gali turėti „pasekmių“ atsigavimo po pandemijos lėšų išmokėjimui Lenkijai.
Europos Komisija, atsakinga už 750 mlrd. eurų ES atsigavimo po COVID-19 pandemijos fondo lėšų paskirstymą, dar nėra suteikusi leidimo skirti Lenkijai 23 mlrd. eurų išmokų ir suteikti 34 mlrd. eurų lengvatinių paskolų.
Tuos P.Gentiloni žodžius lenkų vyriausybė yra pavadinusi „šantažu“.
Po to ES pareigūnai teigė, kad pinigai gali būti išmokėti kitą mėnesį, tačiau laikantis griežtų sąlygų dėl teisinės valstybės principo.
Be to, EK rugsėjį paprašė ES Teisingumo Teismo skirti kasdienes baudas Lenkijai, kol ši pradės vykdyti nurodymą sustabdyti reformas, Briuselio nuomone, kenkiančias teismų nepriklausomumui.
Tarp virtinės aštrių nesutarimų tarp ES ir dešiniojo sparno vyriausybės Varšuvoje yra ginčas dėl Lenkijos mėginimo įvesti naują teisėjų drausminimo sistemą, teisėjų skyrimo ir perkėlimo be jų sutikimo tarp skirtingų teismų ar to paties teismo padalinių klausimai.
Lenkija savo ruožtu pareiškė, kad šios reformos reikalingos siekiant panaikinti korupciją teismų sistemoje, ir ignoravo laikiną ES teismo nurodymą sustabdyti teisėjų drausminimo sistemą.
„Polexitas“?
Be kita ko, ginčas sukėlė susirūpinimą, kad Lenkija gali palikti Europos Sąjungą, o tai savo ruožtu gali turėti įtakos paties bloko stabilumui.
PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis praėjusį mėnesį atmetė tokią galimybę ir pabrėžė, jog Lenkija tenori, kad baigtųsi ES „kišimasis“.
„Nebus jokio „Polexito“. Tai propagandinis pramanas, daug kartų prieš mus panaudotas, – kalbėjo PiS lyderis ir vicepremjeras. – Neabejotinai matome Lenkijos ateitį Europos Sąjungoje.“
Daugiau nei 80 proc. lenkų pritaria narystei bloke, kuris jų šaliai skyrė milijardus eurų subsidijų ir smarkiai paskatino jos ekonomikos plėtrą nuo įstojimo 2004 metais.
Tačiau santykiai tarp Varšuvos ir Briuselio yra įtempti.
Praėjusį mėnesį du aukšto rango PiS nariai griežtai pasisakė apie ES, blokui nusprendus bausti Lenkiją baudomis už veiksmus, padidinusius valdančiosios partijos teismų kontrolę.
PiS vicepirmininkas Ryszardas Terleckis pareiškė, kad jei viskas vyks ne taip, kaip patinka Lenkijai, „turėsime ieškoti drastiškų sprendimų“.
„Britai parodė, kad Briuselio biurokratijos diktatūra jiems netinka, [jie] apsisuko ir išėjo“, – teigė jis.
Kitas įtakingas PiS narys Marekas Suskis pareiškė, kad Lenkija „kovos su Briuselio okupantu“, taip, kaip kovojo su nacių ir sovietų okupantais praeityje.
M.Suskis pridūrė: „Briuselis siunčia mums valdytojus, kurie turi įvesti tvarką Lenkijoje, paklupdyti mus ant kelių, kad būtume Vokietijos žeme, o ne išdidžia laisvų lenkų valstybe.“
Pagrindinės opozicinės partijos liberalios „Pilietinės platformos“ (PO) lyderis Donaldas Tuskas savo ruožtu tada sakė, kad „tokia retorika,.. Europos Sąjungos palyginimas su Sovietų Sąjungos ar nacių okupacija, tokie žodžiai nelieka be atgarsio“.
Kai kurie politikos apžvalgininkai Lenkijoje taip pat būgštauja, kad griežti komentarai apie Bendriją gali lemti, jog šalis paliks bloką netyčia.
