Lenkų politikas: su Briuselio okupantais kovosime taip, kaip kovojame su naciais ir sovietais

Lenkija su „Briuselio okupantais“ kovos taip, kaip praeityje kovojo su įsiveržėliais iš Vokietijos ir Sovietų Sąjungos. Varšuvai siuntant dėl Europos Komisijos prašymo skirti baudas reformas, kenkiančias teismų nepriklausomumui, vykdančiai Lenkijai, tokiais žodžiais ėmė svaidyti ne eilinis marginalas, o vienas įtakingiausių valdančiosios partijos narių.
Marekas Suskis
Marekas Suskis / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Kaip rašo portalas „Notes from Poland“, apie tariamą ES diktatūrą ir Briuselio okupantus pasisakyti nutarė Teisės ir teisingumo partijos (PiS) frakcijos Seime seniūno pavaduotojas Marekas Suskis.

Jis taip pat yra parlamento Energetikos ir valstybės iždo komiteto pirmininkas, o anksčiau vadovavo premjero Mateuszo Morawieckio politiniam kabinetui. M.Suskis iki šiol priklauso premjero patarėjų tarybai.

Politikas ketvirtadienį kalbėjo per ceremoniją, skirtą paminėti 76-osiomis Lenkijos partizanų paleidimo iš komunistų kalėjimo metinėms. Jo kalba buvo įrašyta.

„Lenkija drąsiai kovėsi su vienu okupantu per Antrąjį pasaulinį karą. Kovojome ir su sovietų okupantu. Kovosime ir su Briuselio okupantu.

Briuselis siunčia mums prižiūrėtojus, kurių užduotis – parklupdyti mus ant kelių taip, kad būtume Vokietijos žemė, o ne išdidi laisvų lenkų tauta“, – griaudėjo M.Suskis, dar pridėjęs, kad negalima pasiduoti, nes priešingu atveju „partizanai bus pralieję kraują be reikalo“.

Tokį PiS atstovo pasisakymą pasmerkė opozicijos politikai. „Piliečių platformai“ atstovaujantis Konradas Frysztakas M.Suskio kalbą pavadino „šlykščia“.

„Sunku suvokti, kad PiS vyriausybė, viena vertus, nori kovoti su ES, kurią palaiko dauguma lenų, bet kitą ranką tiesia į tos pačios Bendrijos pinigus.

R.Terleckis: reikalingi drastiški sprendimai. Britai parodė, kad jiems Briuselio diktatūra netinka, ir pasitraukė.

Suskio žodžiai įrodo, kad Jaroslawas Kaczynskis paleido savo deputatus nuo grandinės – jie dabar pradeda ruoštis lenkus pasitraukimui iš ES“, – kalbėdamas su „Gazeta Wyborcza“svarstė K.Frysztakas.

Anksčiau šią savaitę jau panašiai pasižymėjo PiS frakcijos vadovas Ryszardas Terleckis, Seimo vicepirmininkas.

„Reikalingi drastiški sprendimai. Britai parodė, kad jiems Briuselio diktatūra netinka, ir pasitraukė“, – pareiškė R.Terleckis.

PiS deputatė Anna Kwiecien tviteryje parašė, esą vykdomas „akivaizdus Vokietijos planas valdyti Lenkiją remiantis Donaldu Tusku“. Pastarasis neseniai grįžo vadovauti opozicinei „Piliečių platformai“.

Galiausiai buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis, kuris dabar yra europarlamentaras, paskelbė manąs, kad Europos Komisijos veiksmai yra „karas, kuriuo siekiama nuversti Lenkijos vyriausybę“.

R.Terleckis, tiesa, dabar jau neigia, kad jis pats ar visa PiS siekia išstojimo iš ES – vadinamojo Polexit. Esą tokį „planą“ kaip tik sugalvojo opozicija – kaip provokaciją.

AP/„Scanpix“ nuotr./Mateuszas Morawieckis
AP/„Scanpix“ nuotr./Mateuszas Morawieckis

Europos Komisija antradienį paprašė Europos Teisingumo Teismo skirti kasdienes baudas Lenkijai, kol ši pradės vykdyti nurodymą sustabdyti reformas, Briuselio nuomone, kenkiančias teismų nepriklausomumui.

Ginčas dėl Lenkijos mėginimo įvesti naują teisėjų drausminimo sistemą tėra vienas iš virtinės aštrių nesutarimų tarp ES ir dešiniojo sparno vyriausybės Varšuvoje.

Premjero Mateuszo Morawieckio vyriausybė jau apkaltino EK „šantažu“ dėl pasiūlymo, kad blokas gali sulaikyti lėšas, skirtas atsigavimui po pandemijos, nebent Varšuva priimtų ES teisės viršenybę.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų