Konsultacijos rengiamos partijoms varžantis dėl teisės formuoti kitą šalies vyriausybę.
Lenkijos prezidento padėjėjas Marcinas Przydaczas (Marcinas Pšydačas) ketvirtadienį patikino, kad A. Duda, skirdamas ministrą pirmininką, laikysis konstitucijos.
Šiuo metu valdanti „Teisė ir teisingumas“ (PiS) per visuotinius rinkimus gavo daugiausiai balsų, bet daugumos žemuosiuose parlamento rūmuose neturės. Dėl to opozicinės partijos gali įgyti galimybę pasiūlyti prezidentui koalicinės vyriausybės perspektyvą.
Ketvirtadienį prezidentūros kanceliarija savo interneto svetainėje paskelbė, kad antradienį ir trečiadienį A. Dudos kvietimu prezidentūroje vyks konsultacijos su atskirų rinkimų komitetų, kuriems bus atstovaujama naujos sudėties Seime, atstovais.
Komunikate priduriama, kad susitikimai rengiami atskirai, eilės tvarka pagal rinkimų rezultatus. Tai reiškia, kad iš pradžių vyks konsultacijos su PiS.
Prezidento patarėjas Marcinas Mastalerekas sakė, kad bus kalbamasi apie pirmąjį vyriausybės formavimo etapą.
„Elgsis pagal konstituciją“
Pagal šalies konstituciją prezidentas vyriausybės formavimą gali pavesti bet kuriam asmeniui. Tačiau, kaip yra sakęs A. Duda, įprasta šį darbą pavesti Seimo rinkimus laimėjusios politinės jėgos lyderiui.
Sekmadienį vykusiuose Lenkijos parlamento rinkimuose, vadintuose svarbiausiais nuo komunizmo žlugimo, opozicija, pažadėjusi atkurti demokratijos standartus Lenkijoje, kartu surinko beveik 54 proc. balsų ir, kaip rodo antradienį paskelbti oficialūs rezultatai, gali perimti valdžią.
Aštuonerius neramius metus šalį valdžiusi konservatyvioji „Teisė ir teisingumas“ (PiS) surinko šiek tiek daugiau nei 35 proc. balsų ir tapo daugiausiai balsų surinkusia partija.
Tačiau Jaroslawo Kaczynskio (Jaroslavo Kačinskio) partija prarado daugumą parlamente ir, regis, nebeturi galimybių išlaikyti valdžią.
Rinkėjų aktyvumas siekė beveik 75 proc., o tai yra rekordas, pranokstantis net 63 proc. aktyvumą 1989-aisiais, kai žlugo Sovietų Sąjungos remiama komunistinė sistema.
M. Przydaczas, paklaustas, ką nuspręs prezidentas, jei gaus platų parlamentarų, remiančių ne PiS vadovaujamos vyriausybės sudarymą, sąrašą, jis transliuotojui TVN24 atsakė, kad prezidentas „elgsis pagal konstituciją“.
„Kita vertus, jis neabejotinai atsižvelgs į faktinį politinį klimatą Lenkijoje šiuo metu“, – teigė jis.
Patarėjas pridūrė, kad prezidentas „atsižvelgs į kitų partijų poziciją“, kai opozicija siūlys savo kandidatą į naujus ministrus pirmininkus, tačiau, tęsė jis, „daugumos balsas atsiskleis Seime“.
Prezidentas taip pat atsižvelgs į tai, „kas potencialiai gali turėti didžiausią parlamentinę frakciją, kai parlamentas susirinks“, ir į tai, „kas laimėjo visuotinius rinkimus“, kalbėjo M. Przydaczas.
„Energingi ir greiti sprendimai“
Liberalios opozicijos atėjimas į valdžią būtų didžiulis politinis pokytis Lenkijoje – priešprieša PiS nacionalistinei, griežtai katalikiškai šalies vizijai.
Opozicija, vadovaujama buvusio Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko, sekmadienį įvykusius parlamento rinkimus vadino paskutine galimybe išsaugoti demokratiją. Dabar jis gali grįžti į ministro pirmininko postą, kuriame dirbo nuo 2007 iki 2014 metų.
D. Tuskas antradienį paragino prezidentą priimti „energingus ir greitus sprendimus“, kad būtų galima greitai suformuoti naują vyriausybę.
Rinkimų komisija pranešė, kad PiS surinko 35,38 proc. balsų,, o kraštutinių dešiniųjų partija „Konfederacija“, galima sąjungininkė, – 7,16 proc. balsų.
Trys opoziciniai sąrašai iš viso pelnė 53,71 proc. balsų – pakankamai patogiai 248 mandatų daugumai 460 vietų Seime suformuoti. D. Tusko Pilietinė koalicija (KO) surinko 30,7 proc., „Trečiasis kelias“ – 14,4 proc., o „Naujoji kairė“ – 8,61 proc. balsų.
KO, „Trečiasis kelias“ ir „Naujoji kairė“ formaliai nepriklauso tai pačiai koalicijai, tačiau jos pažadėjo bendradarbiauti, kad būtų pagerinta teisinės valstybės būklė Lenkijoje.
Opozicija, turėjusi dabartiniame Senate labai mažą daugumą, dabar aukštuosiuose parlamento rūmuose turės absoliučią daugumą – 66 iš 100 vietų. Senatas turi daug mažesnę galią nei Seimas, tačiau vis tik turi tam tikrą ribotą įtaką įstatymų leidybos procesui. PiS Senate turės 34 vietas.
Prezidentas A. Duda, PiS sąjungininkas, per 30 dienų nuo rinkimų dienos turi sušaukti pirmąją naujojo parlamento sesiją ir per 14 dienų paskirti ministrą pirmininką, kuris suformuos vyriausybę.
Kai kandidatas paskiriamas, jis arba ji turi per 14 dienų užsitikrinti parlamento pasitikėjimą. Jei tai neįvyksta, parlamentas pats išrenka kandidatą į premjerus.
Iki naujos vyriausybės darbo pradžios lieka dirbti senasis ministrų kabinetas.
Galimi nesutarimai
Tarptautinė rizikos valdymo bendrovė „Coface“ šią savaitę paskelbtoje rizikų apžvalgoje pažymėjo, kad, atsižvelgiant į A. Dudos artimumą PiS, prezidentas veikiausiai laikysis tradicinio modelio ir kandidatą į premjerus skirs iš didžiausią paramą gavusios partijos – PiS, – nors tokia vyriausybė neatlaikytų balsavimo dėl pasitikėjimo.
KO, „Trečiasis kelias“ bei „Naujoji kairė“ Seime iš viso turės 248 atstovus, o tai leistų jai laimėti balsavimą dėl pasitikėjimo. Nors šis scenarijus išlieka labiausiai tikėtinas, nesitikima, kad jis bus įgyvendintas greitai.
Anot analitikų, iš opozicinių partijų sudaryta vyriausybė, kuri, tikėtina, atlaikys šį balsavimą, galėtų būti suformuota tik gruodžio viduryje.
„Būsimi nesutarimai su prezidentu apribotų vyriausybės galimybes priimti įstatymus, nes ji neturės trijų penktadalių parlamento narių balsų, reikalingų prezidento veto atmetimui, – pažymi „Coface“. – A. Dudos prieštaravimai taip pat gali sulėtinti santykių su Europos Komisija gerinimo procesą, nes naujus įstatymus turi pasirašyti jis pats.“
Be to, esama rizikų, kad nesutarimų kils ir koalicijos gretose.
Rinkimuose dalyvavusius tris sąrašus sudaro 11 atskirų partijų, turinčių skirtingus požiūrius į įvairius dalykus. Jei jų susitarimas galiausiai nebūtų pasiektas, kitų metų pradžioje reikėtų naujų rinkimų, tačiau tokio scenarijaus tikimybė mažai tikėtina, sakoma apžvalgoje.
Pasak „Coface“ analitikų, tikimasi, kad suformavus naują vyriausybę, ji pirmiausia imsis gerinti išorės santykius, o pačioje Lenkijoje atleis PiS paskirtus asmenis, kurie kontroliavo vyriausybę, stebėtojų tarybas, valstybės kontroliuojamų žiniasklaidos priemonių ir įmonių valdybas, ir surengs skaidrias atrankas į šias pareigas.
Teigiama rinkų reakcija ir prognozės ekonomikai
Kaip pažymi „Coface“, apskritai rinkų reakcija į Lenkijos rinkimų rezultatus buvo teigiama.
Be kita ko, pirmadienį Lenkijos zlotas, palyginti su euru, pabrango apie 2 proc., 10-ies metų trukmės valstybės obligacijų pajamingumas sumažėjo 20 bazinių punktų, o valstybei pilnai arba iš dalies priklausančių įmonių akcijos pabrango keliais procentais.
Tikimasi, kad būsimoji vyriausybė bus labiau proeuropietiška, todėl šalis turėtų gauti naudos iš geresnių santykių su Europos Komisija. Pastaraisiais metais šalis nukentėjo nuo ginčų, dėl kurių buvo neįmanoma išmokėti lėšų, numatytų Lenkijai pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą (RRF).
Nepaisant to, nesitikima, kad lėšų atblokavimo procesas bus greitas: jos Lenkiją galėtų pasiekti ne anksčiau kaip kitų metų antrąjį pusmetį, rašo „Coface“ analitikai.
Jų manymu, rinkimų rezultatai nekeičia Lenkijos ekonomikos perspektyvų, bent jau trumpuoju laikotarpiu. Vis dar prognozuojama, kad 2023 metais Lenkijos ekonomika augs 0,6 proc., o kitąmet laukiama 2,8 proc. ūgtelėjimo.
Nors tikimasi, kad namų ūkių vartojimas palaipsniui atsigaus ir kitais metais vis labiau prisidės prie BVP augimo, pramonės veikla vis dar kenčia nuo ekonomikos smukimo Vakarų Europoje, kur siunčiama didžioji dalis eksporto, įskaitant pagrindinę kryptį – Vokietiją.
Kartu nepanašu, kad naujoji vyriausybė artimiausiu metu atšauks dosnias socialines programas – apie tai jau buvo skelbta per rinkimų kampaniją.
Fiskalinis deficitas, kuris padidėjo dėl pandemijos, karo Ukrainoje ir energetikos krizės ekonominių padarinių, bus vienas didžiausių iššūkių naujajai vyriausybei, sako „Coface“.
Nors ateinančiais metais jis mažės, tikimasi, kad 2025 metais jo santykis su BVP viršys 3 procentus.
Galiausiai, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu Lenkijai bus naudingos pagerėjusios investuotojų nuotaikos, tikimasi daugiau tiesioginių investicijų – tiek vidaus, tiek užsienio.
