Nepaklūstančių teisėjų šalininkai ruošiasi antradienį ir trečiadienį surengti demonstracijų prie Aukščiausiojo Teismo būstinės Varšuvoje.
Teisėjų poziciją remianti Europos Sąjunga pirmadienį pradėjo teisinę procedūrą prieš Lenkiją dėl Aukščiausiojo Teismo reformų, kurias kritikai vadina prieštaraujančiomis konstitucijai.
Europos Komisija, bloko įtakinga vykdomosios valdžios institucija, pareiškė, kad sprendimas įstatymu sumažinti Aukščiausiojo Teismo pensinį amžių nuo 70 iki 65 metų pakirstų teismų nepriklausomumo principą ir pažeistų Lenkijos įsipareigojimus, numatytus ES teisės aktuose.
Naujas pensinis amžius, įvestas valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vyriausybės, įsigalioja antradienį, taigi, daugiau nei trečdaliui dabartinių Aukščiausiojo Teismo teisėjų gali tekti atsistatydinti.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį formaliai atstatydins AT pirmininkę Malgorzatą Gersdorf, pirmadienį dienraščiui „Dziennik Gazeta Prawna“ sakė prezidento patarėja Anna Surowka-Pasek.
Tačiau Aukščiausiojo Teismo atstovas Michalas Laskowskis pareiškė, kad „ji ketina likti savo poste iki 2020-ųjų balandžio 30-osios, remdamasi Lenkijos Konstitucijos nuostatomis“.
Aukščiausiojo Teismo teisėjai praėjusį ketvirtadienį nutarė, kad M.Gersdorf turi teisę pasilikti savo poste. Jie taip pat konstatavo, kad bet kuris teisėjas, pradėjęs eiti pareigas prieš įsigaliojant reformoms, „turi likti savo poste, kol sukaks 70 metų, nesilaikydamas jokių papildomų sąlygų“.
Skelbdamas prieš Lenkiją nukreiptas teisines priemones Europos Komisijosa atstovas Margaritis Schinas pirmadienį Briuselyje nurodė žurnalistams, kad siekiant „išvengti nepataisomos žalos Aukščiausiojo Teismo nepriklausomybei“ būtina imtis skubių veiksmų.
Atskirame pareiškime EK pareiškė mananti, kad Lenkijos vyriausybės inicijuotos reformos „pažeidžia teismų nepriklausomumo ir teisėjų nepašalinamumo principus“.
„Sisteminės grėsmės“
Dabar Lenkija turi per mėnesį atsakyti į EK oficialų pareiškimą – procedūros, galinčios pareikalauti bloko aukščiausios instancijos Europos Teisingumo Teismo (ETT) įsikišimo, pirmąjį etapą.
Tačiau PiS vyriausybė neketina nusileisti ir tikina, kad pokyčiai padės kovoti su korupcija bei atnaujinti teismų sistemą, nepajėgiančią atsikratyti komunistinės praeities įtakos.
Užsienio reikalų viceministras Konradas Szymanskis pareiškė, kad lenkų vyriausybė pateiks „išsamų“ atsakymą ir perspėjo, kad ETT laukia „labai sunki užduotis“.
„Jo sprendimas bus labai svarbus ES, nes apibrėš, kokiu mastu ES teisės aktai gali kištis į valstybių narių autonomiją organizuojant savo teismų sistemas“, – naujienų agentūrai AFP sakė K.Szymanskis.
„Visos valstybės narės itin įdėmiai stebės šios bylos nagrinėjimą, nes žengsime į nežinomą teritoriją“, – pridūrė jis.
Nesibaigiant ginčui dėl Aukščiausiojo Teismo, ES praėjusią savaitę pradėjo tirti numanomus teismų nepriklausomumo principo pažeidimus Lenkijoje.
Europos Komisijos pirmininko pirmasis pavaduotojas Fransas Timmermansas, vadovavęs diskusijoms su Varšuva ieškant sprendimo, birželio pabaigoje pareiškė, kad nepadaryta jokios pažangos.
Briuselis gruodį inicijavo procedūrą pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį dėl „sisteminių grėsmių“ teisinės valstybės principui. Vykdant šią „branduolinę“ procedūrą, Varšuva teoriškai galėtų netekti teisės balsuoti per ES ministrų susitikimus.
Nuo PiS atėjimo į valdžią 2015-aisiais dešimtys tūkstančių lenkų neretai išeidavo į gatves protestuoti prieš įvairias kontroversiškas reformas.