Neseniai Estijos LGBT asociacija savo tinklalapyje paskelbė viešą pareiškimą, kad pastaruoju metu tiek asociacija, tiek LGBT+ bendruomenė šalyje patyrė išpuolių.
„Per kelis mėnesius buvo įvykdyti keli išpuoliai tiek prieš Estijos LBT asociaciją, tiek prieš LGBT+ bendruomenę šalyje. Jų tikslas buvo užkirsti kelią asociacijai gauti finansinę paramą iš valstybės ir marginalizuoti LGBT+ bendruomenę“, – 15min teigė Estijos žmogaus teisių centro atstovė Uljana Ponomarjova. Paskelbtoje asociacijos informacijoje teigiama, kad tarp bendruomenės narių pasėta baimės atmosfera.
„Beveik kasdien skirtinguose naujienų kanaluose skelbiamos dešiniojo sparno partijos EKRE pozicijos, rėžiančios, kad „EKRE nori sustabdyti valstybės paramą LGBT asociacijai“ arba „EKRE: LGBT asociacijos rėmimas pinigais, surinktais iš loterijų ir lošimo mokesčio, neteisėtas“, jau nereikia minėti oficialių partijos kanalų, kuriuose galima rasti kur kas daugiau publikacijų ir kur kas iškalbingesnį toną“, – teigiama asociacijos pranešime.
Asociacijos teigimu, EKRE nariai sugadino Parnu mieste spalį vykusį renginį, kuriame norėta pristatyti asociacijos veiklą vietos bendruomenei. Maža to, anot pareiškimo, rudenį EKRE nariai Tartu ir Parnu surengė demonstraciją, nukreiptą prieš LGBT asmenis. Asociacija teigia, kad EKRE retorika tampa vis agresyvesnė, o partijos narių ir rėmėjų atvykimas į LGBT+ bendruomenei organizuojamus viešus renginius sėja baimę tarp LGBT+ žmonių. Be to, Šeimos ir tradicijų apsaugos fondas (SAPTK) inicijavo peticiją prieš asociaciją, kaip nurodoma pareiškime, paremtą dezinformacija, o nevyriausybinė organizacija „Ühiskonnauuringute Instituut“ surengė apklausą apie valstybės paramą asociacijai, kurioje klausimai konstruojami esą remiantis klaidingais teiginiais. Tai asociacija pavadino dar vienu išpuoliu prieš ją.
„Tai, kas vyksta Estijoje, susiję su tuo, kad į valdžią atėjo partija, atvirai deklaruojanti savo priešiškumą LGBT bendruomenei. Ir tai jau tampa politinės darbotvarkės klausimu. Tai visiškai netikėtas momentas, kadangi mes pakankamai ilgą laiką laikėme Estiją progresyvia šalimi palyginti su Lietuva. Visuomet mes turėjome vytis savo Baltijos sesę. Liūdna, bet turime suprasti, kad žmogaus teisių padėtis Rytų Europoje keičiasi dramatiškai. Ir konkrečiai kalbant apie LGBT žmonių teises, tai tas žmogaus teisių susitraukimas vyksta ir kaimyninėse šalyse, mes kalbame apie Estiją, kurioje per dieną viskas apvirto aukštyn kojom“, – teigė Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko. Jo teigimu, Estijos atvejis parodo, kad net pasiekus tam tikrą lygį žmogaus teisių apsaugos srityje, labai greitai – per vieną dieną – galima grįžti į pradinį tašką.
Braunasi ir sujaukia renginius, tenka keisti lokacijas
Estijos LGBT asociacijos atstovė spaudai Kristiina Raud 15min pasakojo, kad reikėtų paminėti keletą renginių, kurie buvo sujaukti EKRE atstovų.
Rugsėjį kino festivalio „Festheart“ metu buvo organizuojama filmo peržiūra Parnu mieste. Jos teigimu, vietiniai EKRE nariai surengė „viešą susitikimą“ prie renginio vietos, norėdami įbauginti svečius, organizatorius ir vietos, kurioje vyko renginys, savininką.
„Mūsų organizacija surengė renginį vietos LGBT bendruomenei Parnu, norėdama aptarti aktualijas, susitikti su naujais žmonėmis, sužinoti daugiau, kaip galime juos paremti. Žmonės iš EKRE įsibrovė į renginį: suardė ramybę, garsiai įžeidinėjo, tiesiog padarė tą vietą nesaugią susirinkusiems. Organizatoriai – trys mūsų nariai – iškvietė policiją ir perkėlė renginį į kitą vietą, kurioje viskas sėkmingai tęsėsi“, – apie įvykį pasakojo K.Raud.
Estijos žmogaus teisių centro atstovė U.Ponomarjova taip pat prisiminė, kad EKRE regioniniai politikai yra sužlugdę renginį Parnu. Taip pat ji išskyrė atvejį, kai EKRE atstovai surengė protestą Tartu.
K.Raud aiškinimu, lapkričio 1 d. Tartu vyko demonstracija, surengta vietos EKRE narių, remiama ir partijos narių Parnu. Jie esą protestavo prieš LGBT renginį, kuris buvo organizuojamas jaunų darbuotojų, ne pačios asociacijos. Šį renginį vėlgi teko perkelti į kitą slaptą vietą iš anksto. Centras, kuriame iš pradžių turėjo būti renginys, atšaukė ir visus kitus dėl nesaugumo, kai aplink protestuojama.
„Tai nepriimtina. Tai yra pavojus viešajam saugumui ir LGBT+ bendruomenės saugumui. Kiekvienas iš mūsų turėtų turėti galimybę jaustis saugus. Be to, Konstitucija draudžia diskriminaciją ar mažumų teisių pažeidimus. Toks politinės partijos elgesys paprastiems žmonėms siunčia žinutę, kad normalu nekęsti arba kažką įžeidinėti dėl jų seksualinės orientacijos. Tai kelia smurto pavojų ir grėsmę bendruomenei“, – kalbėjo U.Ponomarjova.
LGL vadovas V.Simonko teigė, kad Estijoje pradėta taikyti panaši taktika, kaip kad Vengrijoje. Jam su kolegomis viešint Budapešte ir susitikus su LGBT aktyvistais, bendruomenės renginyje pasirodžiusi opozicija, jį trukdžiusi, finale sviedė keletą jogurtų tiesiog renginio vedėjams į veidą. Buvo iškviesta policija, tačiau pareigūnams pasirodžius, jau nebuvo ir ką sulaikyti.
„Labai panašiai šitą formulę pradėjo taikyti ir Estijoje, ateinama į viešus renginius, kurie skirti LGBT+ bendruomenei, ir neleidžiama jiems normaliai vykti. Mūsų partneriai priversti keisti renginio vietą, bijo skelbti ją viešai, iš esmės tai sudaro labai slegiančią atmosferą. Mūsų partnerių LGBT bendruomenė tiesiog įbauginta“, – konstatavo V.Simonko. Jo teigimu, demokratijai ir žmogaus teisėms Baltijos šalyse iškilo pavojus. „Galbūt šis signalas turėtų mums visiems būti pamoka“, – svarstė LGL vadovas.
Finansinė parama sudaro biudžeto mikrodalelę
K.Raud atkreipė dėmesį į tai, kad EKRE tvirtinimai, jog LGBT grupė sulaukia per didelės finansinės paramos arba kad ji apskritai neteisėta, yra neteisingi.
„Estijos LGBT asociacija yra vienintelė tokio dydžio organizacija šalyje. Gavome valstybės finansavimą iš loterijų ir lošimo mokesčių tarybos, jį skyrė Socialinių reikalų ministerija. Visos organizacijos, norinčios gauti tokio pobūdžio finansavimą, turi pateikti projekto paraišką. Finansavimą gauna atitinkantys kriterijus. Mes veikiama lygybės srityje ir įgyvendiname Vyriausybės nustatytus prioritetus“, – aiškino ji. Pasak K.Raud, asociacijos darbas svarbus daugybei žmonių ir bendruomenių, o skiriamas jai biudžetas, anot Socialinių ir darbo reikalų ministerijos, tesudaro 0,002 proc. ministerijos biudžeto.
Dezinformacija ir neapykanta – per žiniasklaidą
K.Raud prabilo ir apie žiniasklaidos išnaudojimą saviems tikslams. Pasak jos, žinoma, pagrindiniai Estijos žiniasklaidos kanalai neremia EKRE. Vis dėlto partija turi savo naujienų portalą „Uued News“, turintį esą priešiško ir neteisingo turinio. Be to, Šeimos ir tradicijų apsaugos fondas (SAPTK) turi savo naujienų portalą „Objektiiv“, kuris taip pat, pasak pašnekovės, skleidžia dezinformaciją ir kursto neapykantą, palaikydamas EKRE.
Pasak Estijos žmogaus teisių centro atstovės U.Ponomarjovos, beveik kasdien žiniasklaidoje galima rasti publikacijų, susijusių su LGBT+ bendruomene, dauguma jų pateikiama per agresyvų dešiniojo sparno požiūrį.
Visuomenės nuotaikos varijuoja
Kokios pačios Estijos visuomenės nuotaikos šiame fone? Pasak K.Raud, nuotaikos visuomenėje LGBT asmenų atžvilgiu priklauso nuo vietos, patirties ir pan.
„Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad didesniuose miestuose kaip kad Talinas, Tartu gyvenimas tarp jaunų žmonių gali būti pakankamai geras, tačiau yra vietų ir bendruomenių, kur egzistuoja netikrumas ir nesupratimas apie LGBT temas ir tai lemia jų požiūrį. Deja, kai matome didėjančią paramą LGBT asmenims, matome ir didėjantį pasidalijimą tarp tų, kurie remia tokius žmonės, ir tų, kurie prieš juos nusiteikę. Tokia atskirtis yra globalaus reiškinio dalis ir, mano nuomone, viena iš didžiausių problemų, su kuriomis susiduriame“, – teigė ji.
Pasak V.Simonko, naujausia 27 šalių „Eurobarometro“ apklausa atskleidė Estijos visuomenės pokytį LGBT klausimu į blogąją pusę, kaip kad ir Lietuvoje, Latvijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje.
„Mes sudarome paskutinių penketuką. Visuomenės nuomonės pokytis vyksta. Manau, kad nenustebsiu, jei kitas „Eurobarometras“ parodys pokytį į blogąją pusę. Jei laimi partija, atvirai deklaruojanti savo priešiškumą LGBT asmenų atžvilgiu, akivaizdu, kad kažkas už juos balsuoja. Tai irgi tam tikros visuomenės dalies apklausa“, – mano LGL vadovas.
Signalas Lietuvai
K.Raud atkreipė dėmesį į tai, kad įvykiai Estijoje svarbūs ir Lietuvai. Plačiąja prasme priespauda ir diskriminacija vienoje pasaulio vietoje, anot jos, daro įtaką visiems, ypač istoriškai marginalizuojamai bendruomenei – kaip kad LGBT bendruomenei.
„Kaip sakoma, nė vienas iš mūsų nėra laisvas, kol visi nesame laisvi. Vietine prasme Baltijos šalys yra mažos, ir deja, sprendžia (vis dažniau) panašius klausimus. Todėl tai yra įgalinantis ir šviečiamasis darbas kartu, dalinimasis patirtimis, palyginimas žinių, ir rėmimas vieniems kitų. Be to, aišku, kad jėgos nukreiptos į LGBT asmenų lygybę taip pat priešinasi kitų grupių lygybei, taigi tai nėra kažkas, kas daro įtaką tik LGBT žmonėms“, – kalbėjo ji.
Pasak V.Simonko, situacija Estijoje – mums raudona lemputė: „Ta propaganda antigėjiška pasiekia tam tikras ausis ir jei mūsų politikai neatliks savo namų darbų bei neskleis pozityvios informacijos apie LGBT asmenis, viskas labai greitai gali pasikeisti“. Kaip teigė LGL vadovas, susidaro įdomi geopolitinė situacija.
„Turim labai įdomius kaimynus iš Rytų, turim kaimynus iš Vakarų. Tai, kad keičiasi situacija Estijoje, verčia sunerimti ir numatyti tuos veiksmus, kurie gali aplankyti ir Lietuvą, jei laiku nesusiimsim, nes jau tas noras bičiuliautis su ponu Kaczynskiu, man atrodo, stiprus signalas pilietinei visuomenei Lietuvoje, kad kai kurios idėjos labai greitai gali būti transformuojamos į Lietuvos padangę“.
Tai jis kalbėjo, referuodamas į tai, kas vyksta kaimyninėje Lenkijoje.
Nuo metų pradžios 87 vietovės (regionai, apskritys ir savivaldybės) Lenkijoje parengė įstatymo projektus arba pasiskelbė esantys „be LGBTI“ arba „be LGBTI ideologijos“. Šios iniciatyvos yra dalis platesnės išpuolių bangos prieš LGBTI bendruomenę Lenkijoje, kuri pasireiškia didėjančiu neapykantos kurstymu prieš LGBTI žmones visuomenėje ir tarp valdžios atstovų, draudimais organizuoti ar išpuoliais per LGBT bendruomenės eitynes bei sąmoningumo ugdymo programas ir tokias akcijas kaip „Vaivorykštinis penktadienis“. Daugiau apie tai skaitykite čia.
