Raudonasis Kryžius paskelbė, jog dar mažiausiai 239 žmonės buvo sužeisti, o kelių nukentėjusiųjų būklė kritinė.
Tie sprogimai driokstelėjo ketvirtadienį vienoje judrioje gatvėje Burdž al Baradžnos rajone, kuriame veikia daug krautuvių ir prekyviečių. Šis neturtingas rajonas laikomas Libano šiitų sukarinto judėjimo „Hizbollah“ tvirtove.
Ši ataka atgaivino prisiminimus apie IS džihadistų kampaniją prieš „Hizbollah“ tvirtoves, vykdytą 2013–2014 metais ir laikomą kerštu už Libano šiitų kovotojų palaikymą Damasko režimo pajėgoms per kaimyninę Siriją krečiantį pilietinį karą.
Vis dėlto naujausias išpuolis yra didžiausia iš Libane surengtų atakų, dėl kurių atsakomybę prisiėmė IS. Pagal aukų skaičių jis taip pat yra vienas didžiausių šalyje nuo 1975–1990 metais vykusio pilietinio karo pabaigos.
Penktadienį, kurį šalies premjeras Tammamas Salamas paskelbė nacionalinio gedulo diena, šeimos ruošėsi atsiimti savo žuvusių artimųjų palaikus iš ligoninių.
Šalyje buvo uždarytos mokyklos, o įvairių susiskaldžiusio Libano politinio pasaulio stovyklų atstovai reiškė užuojautą dėl atakos Beirute.
Sprogimai nugriaudėjo neturtingame rajone, kuriame gyvena daugiausiai šiitai. Kaip po to išpuolio nurodė vienas naujienų agentūros AFP fotografas, gatvės prekyvietėje telkšojo kraujo klanai, o aplinkinėse krautuvėlėse matėsi aukų kūnai.
Aplinkiniai pastatai buvo smarkiai apgadinti, o saugumo pajėgos stengėsi atitverti įvykio vietą, kad ten nesibūriuotų žmonės.
Armija nurodė, kad du mirtininkai vyrai detonavo bombas, pritvirtintas prie savo kūnų. Trečio užpuoliko, kuris nesugebėjo detonuoti savo sprogstamojo užtaiso, lavonas buvo rastas antrojo sprogdinimo vietoje.
Tačiau IS pateikė kitokią versiją internete paskelbtame pranešime, kuriame džihadistai prisiėmė atsakomybę dėl tos atakos.
Pranešima sakoma, kad „kalifato kariai“ pirmiausiai detonavo bombą, pritvirtintą prie gatvėje pastatyto motociklo.
Buvęs Libano premjeras Saadas Hariri, vadovaujantis politiniam blokui, nusistačiusiam prieš „Hizbollah“ ir jo sąjungininkus, sakė, kad ši ataka yra „niekšiška ir nepateisinama“.
Pasaulio lyderiai taip pat pasmerkė sprogdinimus Beirute, o Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as sakė, kad ta ataka yra „nepakenčiama“.
Baltieji rūmai pareiškė užuojautą, sakydami, kad „tokie teroro aktai tik sustiprins mūsų ryžtą palaikyti Libano valstybės institucijas“.
Tokia prie „Hizbollah“ nukreipta ataka buvo pirmoji nuo praeitų metų vidurio, nors anksčiau sunitai džihadistai ne kartą buvo surengę panašių išpuolių 2013–2014 metais.
„Hizbollah“ yra ištikimas Sirijos režimo sąjungininkas ir yra remiamas Irano – kito svarbaus Damasko vyriausybės šalininko.
2013 metų pradžioje „Hizbollah“ pripažino siunčiantis savo kovotojus palaikyti Damasko vyriausybės pajėgų, mėginančių numalšinti sunitų dominuojamą sukilimą, kuris prasidėjo nuo demonstracijų prieš režimą 2011 metų kovą.
Nuo to laiko šis judėjimas dar labiau įsitraukė į konfliktą Sirijoje, siųsdamas savo kovotojus į įvairius tos šalies regionus, kad jie sustiprintų prezidentui Basharui al Assadui ištikimas pajėgas.
Kaip nurodo Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“, per kautynes Sirijoje žuvo bent 971 „Hizbollah“ kovotojas.
