Šis prašymas buvo pateiktas tą pačią dieną, kai Bulgarijoje buvo minimos kruvinos atakos prieš izraeliečių turistų autobusą viename Juodosios jūros kurorte pirmosios metinės. Sofija pareikalavo imtis sankcijų prieš „Hezbollah“, siejamą su tuo sproginimu.
ES užsienio reikalų ministrai ruošiasi liepos 22 dieną svarstyti, ar įtraukti „Hezbollah“ sukarintą sparną į Bendrijos sudarytą teroristinių organizacijų sąrašą.
Libano prezidentūros pranešime sakoma, kad ji „paprašė užsienio reikalų ministro informuoti Europos Komisiją ir (ES) nares apie vyriausybės prašymą ir neįtraukti „Hezbollah“, kuri yra esminė Libano visuomenės sudedamoji dalis, į teroristinių organizacijų sąrašą“.
Beirutas prašo, kad „bet koks sprendimas nebūtų priimamas skubotai ir nesivadovaujant objektyviais bei nepaneigiamais įrodymais“.
Šis šiitų judėjimas yra svarbi politinė jėga Libane, kurio gyventojai priklauso kelioms didelėms religinėms bendruomenėms. „Hezbollah“ turi didelę įtaką kadenciją baigiančioje premjero Najibo Mikati (Nadžibo Mikačio) vyriausybėje.
Pernai liepos 18-ąją penki turistai iš Izraelio ir jų autobuso vairuotojas bulgaras žuvo per sprogdinimą Burgaso oro uoste. Ta ataka buvo daugiausiai izraeliečių gyvybių užsienyje nusinešęs išpuolis nuo 2004 metų.
Bulgarija dėl to incidento kaltino Irano palaikomą „Hezbollah“.
Tiek JAV, tiek Izraelis seniai reikalauja, kad ES pripažintų „Hezbollah“ teroristine grupuote.
Nors buvo stipriai spaudžiama pasekti tų dviejų šalių pavyzdžiu, Bendrija iki pastarojo mėnesio vengė šio klausimo, laikomo opiu ir priešinančiu. Britanija atvirai palaiko tokį žingsnį, tačiau Prancūzija ir Italija dėl jo abejoja.
Po daugelio mėnesių delsimo ES kovos su terorizmu specialistai pirmąkart susitiko svarstyti šį klausimą birželio 4-ąją, tačiau nesugebėjo priimti vieningo sprendimo, ar „Hezbollah“ turi būti įtraukta į „juodąjį sąrašą“.
