Hassanas Nasrallah tai pareiškė po praėjusią savaitę Beirute prasiveržusio smurto.
H.Nasrallah apkaltino Libano krikščionių politinę partiją „Libano pajėgos“ dėl septynių „Hezbollah“ ir jo politinio sąjungininko, šiitų judėjimo „Amal“, narių nužudymo per praėjusio ketvirtadienio mitingą Beirute.
Jis dar kartą įspėjo „Libano pajėgas“ nesiimti veiksmų, galinčių išprovokuoti „pilietinį karą“.
Pasak „Hezbollah“ vadovo, jis pirmą kartą atskleidė, kiek kovotojų turi judėjimas. Jis pabrėžė, kad „Hezbollah“ reikia kovotojų „karui užkirsti, o ne grasinti karu“.
H.Nasrallah kalbėjo Libane rusenant įtampai dėl teisėjo, vadovaujančio 2020 metų rugpjūtį Beiruto uoste driokstelėjusio sprogimo tyrimui, likimo. Per gaisro sukeltą didžiulį sprogimą žuvo mažiausiai 215 žmonių, tūkstančiai buvo sužeisti. Susprogus daugelį metų netinkamai laikytoms amonio nitrato trąšų atsargoms dalis sostinės tapo panaši į karo zoną.
Ketvirtadienį Beiruto centre kilo neramumų, „Hezbollah“ ir „Amal“ šalininkams susirinkus į mitingą reikalauti, kad atsistatydintų teisėjas Tarekas Bitaras.
Šiitų judėjimai tvirtina, kad kautynės prasidėjo ėmus šaudyti „Libano pajėgų“ snaiperiams.
Tačiau „Libano pajėgų“ lyderis Samiras Geagea atmetė šiuos kaltinimus ir penktadienį sakė, kad Beiruto krikščioniško rajono gyventojai „gynėsi“ nuo „Hezbollah“ kovotojų, bandžiusių patekti į jų namus.
Gatvėse prasiveržus smurtui mokiniai slėpėsi po suolais, o suaugusieji – namuose. Daugeliui šie įvykiai atgaivino prisiminimus apie gatvių mūšius, vykusius per 1975–1990 metų pilietinį karą.
„Hezbollah“ yra vienintelė jėga, nesudėjusi ginklų pasibaigus konfliktui.
Vakarai laiko „Hezbollah“ teroristine organizacija, tačiau judėjimo politinis sparnas turi vietų parlamente ir daro nemenką įtaką Libano politiniame gyvenime.
