Džiugiai nusiteikę vairuotojai spaudė garsinius savo mašinų signalus. Libano vėliavomis papuoštų automobilių virtinės suvažiavo į Kankinių aikštę – prieš pusmetį kilusio protestų judėjimo epicentrą.
„Gera sugrįžti, nėra geresnio jausmo“, – sakė 22 metų protestuotojas Hassanas Husseinas Ali, apsirūpinęs garsiakalbiu ir apsaugine kauke.
„Korona“ nužudė viską, bet nesustabdė mūsų politikų korupcijos, tad nesustabdys ir mūsų“, – sakė jis, stovėdamas prie Beiruto garsiosios Mohammado al Amino mečetės.
Triukšminga protestuotojų su spalvingomis veido kaukėmis procesija važiavo per miestą ir palei pakrantę.
Demonstracijos dalyviai sustojo prie pastato, kur įstatymų leidėjai aptarinėjo kelis itin svarbius klausimus, įskaitant prieštaringai vertinamą visuotinę amnestiją, kanapių legalizavimą ir kyšininkavimu įtariamų ministrų bei parlamentarų teisinės neliečiamybės panaikinimą.
Nuo spalio 17 dienos Libaną buvo apėmę beprecedenčiai, konfesijų skirtumų nepaisantys masiniai protestai prieš politikų klasę ir bankų sektorių, bet jiems nepavyko sukelti radikalių pokyčių.
Dėl protestuotojų nuovargio ir sunkios ekonominės krizės protestų judėjimas jau buvo nuslopęs prieš įvedant karantino priemones.
Tačiau stebėtojai prognozuoja, kad bankų įvesta kapitalo kontrolė ir de facto devalvacija galėtų išprovokuoti antrą protestų bangą, kai tik bus atšauktos karantino priemonės.
Antradienį savo automobiliais suvažiavę protestuotojai labai norėjo priminti naujai vyriausybei, kad gatvės vis dar yra jėga, su kuria reikia skaitytis.
Persisvėrusi pro savo automobilio langą prieš kolonų pajudėjimą iš Beiruto centro, 54 metų Lina al Adawi sakė, kad atvažiavo protestuoti prieš vis blogėjančias gyvenimo sąlygas.
„Valstybė kol kas dar nieko nepadarė. Nematėme jokių reformų“, – sakė moteris, kuri buvo su veido kauke ir raudona skara.
„Dėl koronaviruso ekonomika ir gyvenimo situacija dar labiau pablogėjo: nedarbas, valiutos kurso padidėjimas, skurdas ir badas“, – pridūrė ji.
