Ambasadorius Ibrahimas Dabbashi naujienų agentūrai AFP sakė, kad kol Europos vyriausybės aptarinės tą planą su Libijos pajūrio teritorijas kontroliuojančiais kovotojais, Libijos vyriausybė nesutiks, kad JT uždegtų jam žalią šviesą.
„Libijos pozicija aiški: kol Europos Sąjunga ir kai kurios kitos šalyje nelaiko teisėtos vyriausybės vienintele Libijos žmonių atstove, mes nesuteiksime jokio sutikimo“, – I.Dabbashi sakė duodamas interviu.
ES išorės politikos vadovė Federica Mogherini praeitą mėnesį kreipėsi į JT Saugumo Tarybą, prašydama pritarti Europos planui stabdyti migrantų krizę, naudojant karinę jėgą prieš juos gabenančius asmenis.
ES atstovaujančios Saugumo Tarybos narės – Didžioji Britanija, Prancūzija, Lietuva ir Ispanija – bendradarbiauja su Italija, rengdamos rezoliucijos projektą, kuriame reiškiamas palaikymas Bendrijos karinių jūrų pajėgų panaudojimui, įskaitant įgaliojimus naudoti jėgą Libijos teritoriniuose vandenyse.
Tačiau ta rezoliucija galėtų būti priimta tik tuo atveju, jeigu Libijos vyriausybė suteiks leidimą vykdyti operacijas, kurios taip pat galėtų būti rengiamos šalies pajūrio teritorijoje.
Tačiau ta rezoliucija galėtų būti priimta tik tuo atveju, jeigu Libijos vyriausybė suteiks leidimą vykdyti operacijas, kurios taip pat galėtų būti rengiamos šalies pajūrio teritorijoje.
Tarptautinės bendruomenės pripažįstama Libijos vyriausybė buvo išvaryta iš Tripolio ir dabar dirba rytiniame Tobruko mieste, bet Jungtinės Tautos jau kelis mėnesius siekia susidaryti susitarimą dėl naujos nacionalinės vienybės vyriausybės.
Tobruko vyriausybė praeitą savaitę delegavo savo pasiuntinį į Briuselį, o užsienio reikalų ministras Mohamedas al Dayri šią savaitę lankėsi ES sostinėje, vesdamas tolesnes derybas dėl Bendrijos plano.
Nors vyko tie susitikimai I.Dabbashi leido suprasti, kad vyriausybės skeptiškas požiūris nebuvo išsklaidytas.
„Manau, ta rezoliucija niekada nebus paskelbta“, – sakė jis.
Ambasadorius pripažino, kad naujos ES karinės jūrų pajėgos gali veikti Viduržemio jūroje be Saugumo Tarybos pritarimo, bet perspėjo: „Bus pasekmių.“
Ambasadorius pripažino, kad naujos ES karinės jūrų pajėgos gali veikti Viduržemio jūroje be Saugumo Tarybos pritarimo, bet perspėjo: „Bus pasekmių.“
„Nemanau, kad jie žengs per toli be Saugumo Tarybos rezoliucijos, – sakė I.Dabbashi. – Tai susiję su mūsų teritoriniais vandenimis ir (sausumos) teritorija.“
Nuo 2011 metų, kai Libijoje buvo nuverstas diktatorius Muamaras Kadhafi, šioje chaoso apimtoje šalyje atsivėrė galimybės veikti žmonių kontrabandininkams, kurie palaikiais laivais gabena pabėgėlius ir migrantus, trokštančius pasiekti Europą.
Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, vien šiais metais jau apie 1 770 migrantų žuvo pavojingose kelionėse į Europą – apie 30 kartų daugiau negu per tą patį laikotarpį praeitais metais.
Per pastaruosius 18 mėnesių jūroje žuvo daugiau negu 5 tūkst. žmonių.
Saugumo Tarybos diplomatai privačiai sakė, kad Europos pastangos pateikti rezoliucijos projektą dėl migrantų krizės įstrigo dėl Libijos atsisakymo pritarti tam planui.
Europos šalių vyriausybės nurodė savo diplomatams, daugiausiai dirbantiems Tunise, užmegzti ryšius su įvairiomis įtakingomis grupėmis Libijoje ir mėginti įtikinti jas palaikyti tą planą, prieš oficialiai pateikiant svarstyti rezoliucijos projektą Saugumo Taryboje.
Jie taip pat prašė Tobruko vyriausybės pateikti sutikimo raštą.
