Abi šalys turėtų pasirašyti susitarimą savaitgalį savaitgalį paskelbto ugnies nutraukimo sąlygomis – taigi, tikimasi, kad bus užbaigtas konfliktas, siaubiantis šią nafta turtingą šalį nuo 2011 metų, kai per NATO remtą sukilimą buvo nuverstas ilgametis diktatorius Muamaras Kadhafi.
Tripolyje įsikūrusios JT pripažįstamos Libijos Nacionalinės santarvės vyriausybės (NSV), vadovaujamos Fayezo al Sarrajo, pozicijas nuo praėjusių metų balandžio puola maršalui Khalifai Haftarui ištikimos pajėgos, įsitvirtinusios šalies rytuose.
Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, Kh.Haftaras ir F.al Sarrajas turėjo susitikti Maskvoje derybų kartu su „kitų Libijos šalių atstovais“. Šioms deryboms tarpininkauja Turkijos ir Rusijos užsienio bei gynybos ministrai.
Rusų naujienų agentūros pranešė, kad derybų atvyko abiejų šalių atstovai, tačiau nebuvo aišku, ar Kh.Haftaras ir F.al Sarrajas susitiks akis į akį.
Paliaubos skelbiamos prezidento Vladimiro Putino ir Turkijos lyderio Recepo Tayyipo Erdogano, praėjusią savaitę Stambule kartu paraginusių nutraukti ugnį, iniciatyva.
Šeštadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel aplankė V.Putiną, pritarusį jos siūlymui artimiausiu metu Berlyne surengti taikos konferenciją tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms.
Italijos ministras pirmininkas Giuseppe Conte pirmadienį taip pat turėjo nuvykti į Turkiją ir su R.T.Erdoganu aptarti padėtį Libijoje.
„Užversti praeities lapą“
Pirmadienį F.al Sarrajas paragino Libijos gyventojus „užversti praeities lapą, atmesti nesantaiką ir suglausti gretas, siekiant stabilumo ir taikos“.
Tokius komentarus jis išsakė sekmadienio vidurnaktį įsigaliojus ugnies nutraukimo režimui, reaguojant į V.Putino ir R.T.Erdogano bendrą raginimą.
F.al Sarrajas patvirtino, kad paliaubos įsigaliojo.
Be kita ko, Vokietija šį mėnesį planuoja surengti taikos konferenciją Libijoje, pirmadienį pranešė vienas vyriausybės atstovas.
„Ruošiamasi tokiai konferencijai. Ji bet kokiu atveju turėtų įvykti sausio mėnesį čia, Berlyne“, – sakė Steffenas Seibertas.
Atstovas pareiškė kol kas negalįs pateikti tikslios datos, tačiau patvirtino, kad vienas iš svarstomų variantų – sausio 19-oji.
Jungtinių Tautų duomenimis, nuo Tripolio puolimo pradžios žuvo daugiau kaip 280 civilių ir apie 2 000 kovotojų, o 146 tūkst. Libijos gyventojų teko palikti savo namus.
Turkijos ir Rusijos deda diplomatines pastangas, nors manoma, kad abi valstybės palaiko priešingas Libijos konflikto šalis.
Ankara anksčiau sausį išsiuntė į Libiją karių – jos teigimu, mokymo misijai, siekdama paremti NSV. Tokį žingsnį sukritikavo galingosios Europos šalys, įskaitant Didžiąją Britaniją ir Prancūziją, taip pat JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Rusija kaltinama palaikant Kh.Haftarui lojalias pajėgas, kurias taip pat remia Jungtiniai Arabų Emyratai, Saudo Arabija ir Egiptas – visos Turkijos varžovės regione.
Teigiama, kad Libijoje yra keli šimtai rusų samdinių, palaikančių Kh.Haftarą, tačiau V.Putinas šeštadienį pareiškė, kad Maskva nemoka jokiems šalyje esantiems rusams.
