Tuo tarpu gyventojai traukėsi iš miesto, prasidėjus atakoms, kuriomis tikriausiai siekiama atverti kelią žūtbūtiniam vyriausybės pajėgų puolimui prieš pagrindinę opozicijos tvirtovę Libijos rytuose – Bengazio miestą.
Nevilties apimti sukilėliai antradienį pasiuntė du pasenusius karo lėktuvus, kurie smogė vienam vyriausybės pajėgų laivui, bombarduojančiam Adždabiją iš Viduržemio jūros. Tačiau į miestą dviem kryptimis pajudėjus tankams ir raketomis nuolat bombarduojant namus bei parduotuves, pradėjo aiškėti, kad margos opozicijos kovotojų pajėgos nebeatsilaikys.
Dar prieš dešimt dienų sukilėliai buvo nusiteikę žygiuoti į sostinę Tripolį ir atrodė, kad jiems pavyks nuversti jau 41 metus gyvuojantį M.Kadhafi režimą. Tačiau geriau ginkluotos ir organizuotos vyriausybės pajėgos sugebėjo nukreipti šią bangą priešinga kryptimi. Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos pastangos paskelbti Libijoje neskraidymo zoną buvo bevaisės, o kai kurie sukilėliai griežtai kritikavo Vakarų šalis, nesugebėjusias ateiti jiems į pagalbą.
„Jis yra beprotis, skerdikas“, – vienas sukilėlių kovotojas sakė apie M.Kadhafi, kalbėdamasis su naujienų agentūra „The Associated Press“ (AP) telefonu iš Adždabijos, kurioje girdėjosi sprogimai.
„Jie šaudo nesirinkdami“, – pridūrė sukilėlis. – Pasaulis miega. Jos (Vakarų šalys) prisigėrė Kadhafi naftos ir dabar nenori stoti prieš jį. Jos mums neužtikrins neskraidymo zonos".
Žmonės palieka maždaug 140 tūkst. gyventojų turinčią Adždabiją ir traukiai į Bengazį, esantį už maždaug 200 kilometrų į šiaurės rytus. Tačiau kelius, vedančius į šį miestą ir iš jo, bombarduoja karo lėktuvai ir artilerija, pasakojo keli liudininkai ir sukilėliai. Kai kurie sakė matę, kad buvo apšaudyti privatūs automobiliai, tačiau šių pranešimų nepriklausomi šaltiniai patvirtinti negalėjo. AP pašnekovai reikalavo neviešinti jų vardų, baimindamiesi M.Kadhafi režimo keršto.
Už 800 kilometrų į pietryčius nuo Tripolio esanti Adždabija yra svarbūs vartai į rytinį pajūrio regioną, kurį opozicijos pajėgos kontroliuoja nuo jau mėnesį trunkančio sukilimo pradžios. Jeigu šis miestas bus užimtas, režimo pajėgos galės iš oro, jūros ir sausumos bombarduoti Libijos antrąjį didžiausią miestą Bengazį, tapusį faktine sukilėlių sostine.
M.Kadhafi perspėjo sukilėlius: „Yra tik dvi galimybės: pasiduokite arba bėkite.“
Dar neseniai atrodė, kad opozicija nepajudinamai įsitvirtino rytinėje šalies dalyje, taip pat kontroliavo kelis miestus Libijos vakaruose. M.Kadhafi atsikovojo didelę dalį šios teritorijose, įskaitant visus vakarinius miestus, išskyrus vieną.
M.Kadhafi perspėjo sukilėlius: „Yra tik dvi galimybės: pasiduokite arba bėkite“.
Jis pridūrė nesantis panašus į Tuniso arba Egipto lyderius, kurie pasidavė protestuotojų prieš vyriausybę spaudimui ir atsistatydino.
„Aš labai nuo jų skiriuosi, – Libijos vadovas sakė duodamas interviu Italijos dienraščiui „Il Giornale“. – Žmonės yra mano pusėje ir suteikia man stiprybės.“
Antradienio vakarą kreipdamasis į rinktinius savo šalininkus Tripolyje, M.Kadhafi vadino sukilėlius žiurkėmis ir plūdo Vakarų šalis.
„Jos nori Libijos naftos“, – aiškino jis.
Šis lyderio pasirodymas, kurį tiesiogiai transliavo palydovinė televizija „al Jazeera“, Bengazyje buvo rodomas ant vienos sienos, o jį stebinti minia šūkavo prakeiksmus ir mėtė batus į M.Kadhafi atvaizdą.
Kaip ir per ankstesnius savo pasisakymus, M.Kadhafi stengėsi nesureikšminti jo šalį apėmusio konflikto masto.
„Jie sako, kad žuvo tūkstančiai, tačiau (iš tikrųjų) žuvo tik 150 žmonių“, – pareiškė jis.
Libijos valstybinės televizijos pranešimuose opozicija buvo raginama nutraukti kovas, akivaizdžiai tikintis, kad rytų regiono gyventojai nusigręš nuo sukilėlių.
„Tie, kurie prašo jūsų sudėti ginklus, linki jums taikos, todėl prašome padėti jiems ir liautis lieti kraują, – sakoma nacionalinio transliuotojo pranešime. – Libija yra visų ir kiekvienam. Tegul Dievo žodis būna aukščiausias, o blogio – žemiausias.“
Tuo tarpu Europos Sąjunga ir JAV mindžiukuoja, svarstydamos, ar reikia nustatyti Libijoje neskraidymo zoną, kurios maldauja opozicija.
Antradienį kai kurių galingųjų šalių diplomatijos vadovai kreipėsi į Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą, prašydami imtis veiksmų prieš Libiją, kai Prancūzijai ir Didžiajai Britanijai nepavykus užsitikrinti paramos neskraidymo zonai – tokiam žingsniui priešinasi Vokietija, o Vašingtonas jį taip pat vertina skeptiškai.
Prancūzija pareiškė, jog Didysis aštuonetas (G-8) susitarė, kad iki šios savaitės pabaigos turi būti paskelbta nauja JT rezoliucija, kurioje būtų numatytos pagalbos Libijos sukilėliams priemonės.
Antradienį pristatytame JT rezoliucijos projekte numatomos neskraidymo zonos paskelbimo sąlygos. Šiame dokumente taip pat raginama sugriežtinti ginklų prekybos embargą ir įšaldyti daugiau Libijos sąskaitų, sakė Jungtinų Tautų diplomatai, pageidavę likti anonimais, nes rezoliucijos tekstas dar nėra oficialiai paskelbtas.
Vienas diplomatas sakė, kad Saugumo Taryba sieks išsiaiškinti, ar Arabų Lygos šalys, kurios ragina nustatyti neskraidymo zoną, yra rimtai nusiteikusios prisidėti, įgyvendinant tokią priemonę.
Vašingtonas antradienį sugriežtino sankcijas, uždrausdamas palaikyti verslo ryšius su Libijos užsienio reikalų ministru ir 16 jam priklausančių arba kontroliuojamų bendrovių.
Tuo tarpu Prancūzijos užsienio reikalų ministras Alainas Juppe užsiminė, kad kovos Libijoje tikriausiai jau per toli pažengė, kad šią krizę būtų galima išspręsti diplomatinėmis pastangomis.
„Jeigu praeitą savaitę būtume panaudoję karinę galią neutralizuoti kai kuriems aerodromams ir kelioms dešimtims jų turimų lėktuvų, galbūt opozicijai nepalankus persilaužimas nebūtų įvykęs“, – A.Juppe sakė radijui „Europe 1“.
Anksčiau antradienį M.Kadhafi pajėgos atkovojo paskutinį sukilėlių kontroliuotą miestą į vakarus nuo Tripolio. Režimas laimėjo ir pajūrio mieste Zuvaroje, esančiame už maždaug 50 kilometrų nuo sienos su Tunisu. Opozicija Libijos vakaruose tebekontroliuoja vienintelį svarbų miestą – Misratą, kuris dabar yra laikomas griežtoje blokadoje, o jo gyventojai pristigo būtiniausių atsargų.
Adždabija, kurioje esama šaudmenų ir ginklų sauguklų, buvo svarbus miestas sukilėlių aprūpinimui. Judėdamos į rytus M.Kadhafi pajėgos jau atkovojo du svarbius naftos eksporto terminalus Viduržemio jūros uostamiesčiuose, o Adždabija yra pirmasis daug gyventojų turintis miestas, kurį jos mėgino susigrąžinti.
Šio miesto žlugimas režimo pajėgoms atveria kelią žygiui į Bengazį. Pastarasis miestas yra sukilėlių tvirtovė, tačiau opozicijos pajėgoms pakrikus po mūšių Adždabijoje tapo neaišku, ar Bengazio gynyba išliks tvirta.
Vienas tuaregas leitenantas iš Malio, kuris kovėsi Libijos vyriausybės pusėje nuo 1993 metų, sakė, kad M.Kadhafi režimas siekia atsiimti Bengazį, tačiau nenori pulti paties miesto. Pasak kariškio, vyriausybė mėgins įtikinti gyventojus išvaryti kovotojus į atvirą dykumą.
„Ketinama apsupti Bengazį, tačiau palikti atvirą išėjimą sukilėliams“, – pridūrė leitenantas, pageidavęs likti anonimu, nes baiminosi represijų.
