Generolas Carteris Hamas, vadovavęs tarptautinės koalicijos aviacijos reidų Libijoje pirmajam etapui, sakė, jog šie bombardavimai dauguma atvejų sėkmingai padėjo apsaugoti civilius gyventojus, tačiau M.Kadhafi režimo karinėmis priemonėmis nuversti tikriausiai nepavyks.
Per posėdį Senate paklaustas, kokia tikimybė, kad opozicija gali „kova prasiskinti kelią“ į Tripolį ir pakeisti M.Kadhafi, C.Hamas atsakė: „Pone, manyčiau, jog tai mažai tikėtina“.
Respublikono senatoriaus Johno McCaino primygtinai paklaustas, ar dabartinė padėtis Libijoje iš esmės yra patas arba „besiklostantis patas“, generolas atsakė: „Senatoriau, sutikčiau, jog dabartinė padėtis yra tokia“.
Įstatymų leidėjams toliau griežtai klausinėjant, C.Hamas sakė, kad politinė aklavietė Libijoje „nėra pageidautinas sprendinys“, tačiau toks scenarijus atrodo „labiau tikėtinas“ dabar negu koalicijos bombardavimų pradžioje kovo 19 dieną.
Tačiau generolas pabrėžė, kad M.Kadhafi pašalinimas iš valdžios nėra pagal Jungtinių Tautų (JT) mandatą vykdomos civilių gyventojų apsaugos misijos dalis ir kad JAV administracija nori priversti šį lyderį atsistatydinti diplomatinėmis arba kitomis priemonėmis.
C.Hamo komentarai pabrėžė Vašingtone ir Europos šalių sostinėse didėjantį susirūpinimą, kad karas Libijoje gali įstrigti, nes M.Kadhafi iki šiol tvirtai kontroliuoja Tripolį, o prastai organizuoti sukilėliai neįstengia pasiekti persilaužimo netgi padedant NATO vadovaujamai oro patruliavimo misijai.
Tačiau Prancūzijos užsienio reikalų ministras Alainas Juppe išsakė labiau optimistinį požiūrį, pareiškęs, kad M.Kadhafi režimas neišvengiamai žlugs.
NATO neigia pato padėtį Libijos konflikte
NATO penktadienį paneigė, kad konfliktas Libijoje pateko į aklavietę, sakydama, kad kova tarp sukilėlių ir M.Kadhafi pajėgų yra „nenusistovėjusi“.
NATO operacijų Libijoje vado pavaduotojas kontradmirolas Russellas Hardingas sake, kad abiejų stovyklų pajėgos pastarąsias dvi paras „judėjo aukštyn ir žemyn“ palei plentą, jungiantį Marsa Bregos ir Adždabijos miestus.
„Jeigu kas nors nori tai vadinti patu – puiku. Aš tik sakau, jog taip, padėtis nenusistovėjus, tačiau ji nenusistovėjusi palyginti mažoje teritorijoje“, – pareiškė R.Hardingas.
Libijos režimo pajėgų apgultas Misratos miestas laukia NATO pagalbos
Libijos sukilėlių kontroliuojamas trečiasis didžiausias šalies miestas Misrata jau ilgiau nei 40 dienų yra laikomas apsiaustas M.Kadhafi pajėgų, kurių tankų, artilerijos ir snaiperių ugnis nusinešė daug žmonių gyvybių, o NATO ketvirtadienį pareiškė ieškanti būdų, kaip nutraukti šį puolimą.
Vyriausybės kariai kontroliuoja pagrindinį Misratos prospektą – Tripolio gatvę, o ant aplinkinių pastatų, taip pat didžiausio šio miesto dangoraižio, pozicijas užėmė snaiperiai.JT perspėjo apie „sunkią“ padėtį paskutinėje didelėje sukilėlių tvirtovėje M.Kadhafi režimo kontroliuojamoje vakarinėje Libijos dalyje, sakydamos, jog Misratoje žuvo arba buvo sužaloti šimtai žmonių ir kad miesto gyventojams stinga vandens, maisto ir vaistų.
Sukilėliai dar laikosi, tačiau M.Kadhafi pajėgos įsiveržė į miesto gilumą. Vyriausybės kariai kontroliuoja pagrindinį Misratos prospektą – Tripolio gatvę, o ant aplinkinių pastatų, taip pat didžiausio šio miesto dangoraižio, pozicijas užėmė snaiperiai.
Nuo minosvaidžių, artilerijos ir lengvųjų ginklų ugnies nukentėjo namai, mečetės ir viena miesto centre esanti ligoninė, o gatvėse riogso sudegę automobiliai. Snaiperių apšaudymo bijančios gyventojų šeimos ieško prieglobsčio pajūryje, taip pat užplūdo mečetes, mokyklas ir kitų žmonių namus.
300 tūkst. gyventojų turinčioje Misratoje vykstantys gatvių mūšiai pabrėžia sukilėlių nusivylimą dėl esą nepakankamų NATO aviacijos smūgių, turinčių atgrasyti M.Kadhafi pajėgas. Vakarų šalių pareigūnai sako, kad Misratoje sudėtinga atakuoti iš oro, nes režimo pajėgos yra per arti civilių gyventojų.
Tačiau ketvirtadienį NATO atstovė Oana Lungescu pareiškė, kad Aljansas skirs daugiausiai dėmesio padėčiai Misratoje. Pareigūnė nurodė, kad Aljanso valdyba – Šiaurės Atlanto Taryba – aptarė padėtį šiame mieste su NATO nepriklausančiomis partnerėmis, dalyvaujančiomis operacijose Libijoje.
Sukilėliai sako, kad NATO privalo veikti ryžtingai ir kad jie pateikė Aljansui išsamų taikinių, kurie yra taikių gyventojų apleistose teritorijose, sąrašą.
„Kiekvieną dieną, kai delsiama nutraukti šią apsiaustį Misratoje, žūva arba sužeidžiami vis daugiau žmonių“, – sakė sukilėlių kovotojas, vardu Abdelis Salamas.
Iki šiol buvo rasti 247 lavonai, tačiau žuvusiųjų skaičius tikriausiai didesnis, nes dėl vykstančių susirėmimų aukos ir sužeistieji negali būti vežami į ligonines, sako sukilėlių pareigūnai. Praėjusią savaitę vienas Turkijos laivas evakavo iš Misratos dešimtis sužeistųjų. Kai kurie iš jų pasakojo, kad M.Kadhafi kariai juos pašovė ir išvilkę į gatves paliko nukraujuoti.
Vienas JT Pasaulinės maisto programos (WFP) laivas ketvirtadienį pirmą kartą atplaukė į Misratos uostą ir atgabeno 600 tonų maisto produktų, taip pat medicinos atsargų, kurias skyrė UNICEF ir Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO). Romoje įsikūrusi WFP pranešė, kad šio laivo atgabentų maisto produktų, tarp jų miltų, aliejaus ir maistingų sausainių, 40 tūkst. žmonių turėtų pakakti mėnesiui.
Už maždaug 200 kilometrų į rytus nuo sostinės Tripolio esančioje Misratoje žmonės sukilo prieš jau 42 metus gyvuojantį režimą, praėjus vos kelioms dienoms nuo Libijoje vasario viduryje prasidėjusių pirmųjų bruzdėjimų. Gyventojai, protestuojantys prieš M.Kadhafi, greitai perėmė kontrolę šiame mieste.
Į sukilėlių rankas taip pat perėjo didžioji dalis Libijos rytų regiono, tačiau stiprios M.Kadhafi pajėgos liko įsitvirtinusios vakarinėje šalies dalyje. Kariai sutriuškino sukilėlių pasipriešinimą daugelyje kitų vakarinių miestų, įskaitant az Zaviją. Dabar Misrata yra paskutinis didelis sukilėlių bastionas, likęs šiame regione.
Pasipriešinimo Misratoje žlugimas būtų svarbus simbolinis M.Kadhafi smūgis sukilėliams, tačiau iš esmės nepakeistų šio karo eigos, mano JAV strateginių studijų centro „Stratfor“ analitikas Marko Papicius.
Tampa vis aiškiau, kad sukilėlių karinės pajėgos nepakankamos, kad jie galėtų surengti puolimą vakaruose, todėl Misrata vargu ar galėtų tapti tokio puolimo placdarmu, pridūrė ekspertas.
Libijoje pagrobti Rusijos žurnalistai (papildyta 16.43 val.)
Rusijos laikraštis „Komsomolskaja pravda“ pranešė, kad penktadienį, maždaug 13.10 val. Maskvos (12.10 val. Lietuvos) laiku, netoli Adždabijos miesto buvo pagrobti Libijoje šiuo metu dirbantys jo specialieji korespondentai Dmitrijus Stešinas ir Aleksandras Kocas.
„Per palydovinį ryšį jie spėjo pranešti, kad opozicijos atstovai paėmė juos į nelaisvę drauge su televizijos kanalo NTV filmavimo grupe, ir šiuo metu jie vežami nežinoma kryptimi, po to ryšys nutrūko. Šiuo metu redakcija aiškinasi, koks likimas ištiko žurnalistus, ir imasi priemonių juos išlaisvinti“, – sakoma „Komsomolskaja pravda“ pranešime.
Nepatvirtintais duomenimis, NTV žurnalistus pagrobėjai vėliau paleido.
Komentuodamas situaciją Rusijos vidaus reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad ketinamasi kreiptis pagalbos į valstybes, kurių specialiosios pajėgos, kaip sklando įvairūs gandai, šiuo metu yra Libijoje. Pasak ministro, tokių priemonių bus imtasi, jeigu situacija iki penktadienio vakaro liks nepakitusi, o pagrobti žurnalistai nebus išlaisvinti.
Į kokias valstybes ketinasi kreiptis Rusija, S.Lavrovas nepatikslino. Anksčiau žiniasklaida skelbė nepatvirtintą informaciją, kad Libijos teritorijoje veikia JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos specialiųjų pajėgų daliniai.
Anksčiau žiniasklaida skelbė nepatvirtintą informaciją, kad Libijos teritorijoje veikia JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos specialiųjų pajėgų daliniai.S.Lavrovas taip pat pažymėjo, kad Maskva jau susisiekė su savo ambasadoriais Turkijoje ir Italijoje, kadangi šios šalys turi savo generalinius konsulatus sukilėlių kontroliuojamame Bengazyje.
NATO atsisako atsiprašyti dėl smūgio Libijos sukilėlių tankams
NATO penktadienį atsisakė atsiprašyti dėl aviacijos smūgio Libijos sukilėlių tankams, nurodžiusi, kad Aljansas nežinojo, jog šios šalies opozicija turi sunkiosios šarvuotosios technikos.
„Panašu, kad vakar per du mūsų smūgius galėjo žūti kažkiek LNT (Laikinosios Nacionalinės Tarybos) pajėgų kovotojų, kurie buvo koviniuose tankuose“, – sakė NATO operacijų Libijoje vado pavaduotojas kontradmirolas R.Hardingas.
Paklaustas, ar Aljansas dėl šių atakų atsiprašė sukilėlių, R.Hardingas pareiškė žurnalistams: „Aš neatsiprašau.“
„Kaip jau sakiau, padėtis ten buvo nepaprastai permaininga ir tebėra itin nepastovi. Iki vakar neturėjome informacijos, kad LNT arba opozicijos pajėgos naudoja tankus“, – aiškino jis.
„Mūsų vaidmuo – ginti civilius gyventojus. Tankai anksčiau buvo naudojami tiesiogiai atakuoti civiliams gyventojams“, – pabrėžė R.Hardingas, kalbėdamas vaizdo tiltu iš Italijos mieste Neapolyje įsikūrusio NATO operacijų Libijoje štabo.
NATO karo lėktuvai per pastarąją savaitę jau du kartus per klaidą smogė sukilėlių pozicijoms netoli Marsa Bregos uostamiesčio. Aljansas padarė išvadą, kad praeitą savaitę įvykęs bombardavimas buvo „nelaimingas atsitikimas“, o sukilėliai patys pripažino, kad kovotojai „padarė klaidą“, šaudydami į orą trasuojančiomis kulkomis ir paskatinusių NATO pilotus manyti, kad atakuojami jų lėktuvai.
Vėlesnis incidentas įvyko ketvirtadienį, kai sukilėlių tankų kolonai buvo smogta netoli Marsa Bregos, esančios už 80 kilometrų nuo Adždabijos. Sukilėliai teigė, kad jų tankus atakavo neskraidymo zoną Libijoje palaikančios NATO pajėgos.
Bengazyje esantis sukilėlių pajėgų generolas Abdelfatahas Yunisas sakė, kad per antskrydį prie Marsa Bregos žuvo keturi žmonės – du kovotojai ir du medicinos darbuotojai. Kariškis pridūrė, jog dar 14 žmonių buvo sužeisti, o šešių pasigesta.
Generolas nurodė, kad šią ataką „per klaidą įvykdė NATO“, taip pat sakė, kad sukilėliai informavo NATO siunčiantys iš Bengazio į Marsa Bregą savo sunkiuosius tankus T-55 ir T-72.
M.Kadhafi pajėgos puola Misratos miesto rytinius rajonus
Libijos vyriausybės pajėgos penktadienį pajudėjo į sukilėlių kontroliuojamo Misratos uostamiesčio rytinius rajonus, o dėl įsiplieskusių gatvės mūšių gyventojai buvo priversti bėgti į saugesnes teritorijas, sakė sukilėlių atstovas.
„Jie mėgino pulti ir įsiveržti į miestą iš rytų pusės, per Eksiro vietovę, kuri yra gyvenamoji teritorija. Sukilėliai jiems pasipriešino, o susirėmimai tęsiasi“, – sukilėlių atstovas Hassanas al Misrati sakė naujienų agentūrai „Reuters“.
JT žmogaus teisių ekspertai imsis tyrimo Libijoje
JT žmogaus teisių ekspertai penktadienį paskelbė vėliau šį mėnesį išvyksiantys į Libiją tirti nusikaltimų, kuriuos galimai įvykdė šios šalies lyderio M.Kadhafi režimo arba jį mėginančių nuversti sukilėlių pajėgos.
Nepriklausoma trijų tyrėjų komisija, vadovaujama amerikiečio karo nusikaltimų eksperto Mahmoudo Cherifo Bassiouni, atsisakė atskleisti tikslią savo vizito programą, tačiau nurodė, kad pakeliui taip pat aplankys Egiptą ir Tunisą.
„Vykstame į Libiją – tiek rytinę, tiek vakarinę Libijos dalį, – M.Ch.Bassiouni sakė per spaudos konferenciją Ženevoje. – Tyrimas turi būti sąžiningas, nešališkas ir nepriklausomas. Tai mes ir ketiname padaryti. Sekmadienį išvyksime iš Ženevos ir tikimės grįžti iki šio mėnesio pabaigos.“
Rusų žurnalistai išlaisvinti (papildyta 0.20 val.). "Komsomolskaja pravda" praneša, kad šio laikraščio ir kanalo NTV žurnalistai Libijoje pagaliau išlaisvinti.
Sulaikyti ir vėliau išlaisvinti žurnalistai savo kolegoms Rusijoje pasakojo, kad buvo kelias valandas tardomi apleistoje Bengazio karinėje bazėje. Po to paleisti į laisvę. Tikslesnės detalės nėra žinomos, nes nutrūko telefono ryšys.
Šiuo metu Rusijos žurnalistai ilsisi viešbutyje.