JT ir didžiosios Vakarų valstybės, desperatiškai siekiančios rasti išeitį iš ne vienus metus trunkančios politinės aklavietės Libijoje, kuri atvėrė kelią džihadistams sutvirtinti savo pozicijas Europos prieangyje, uoliai stengėsi, kad būtų priimtas susitarimas dėl valdžios pasidalijimo Libijoje, apie kurį buvo paskelbta gruodį.
Susitarime numatyta, kad priešiškos Libijos administracijos, vieną kurių remia tarptautiniu mastu pripažįstamas parlamentas, veikiantis šalies rytuose, o kitą, įsikūrusią Tripolyje, – islamistų palaikomos kovotojų grupuotės, turi perduoti valdžią naujai nacionalinės vienybės vyriausybei, vadovaujamai paskirtojo premjero Fayezo el Sarrajo.
Tačiau kol kas vienintelis dalykas, dėl kurio, regis, vieningai sutaria abi pusės, yra jų panieka naujajai valdžiai.
„Vyriausybės atsiradimas tokiu būdu tik pagilino politinę krizę... jis kursto naujus konfliktus ir dar labiau destabilizuoja“ šalį, sakė Libijos klausimų ekspertas Mohamedas Eljarhas iš Vašingtone įsikūrusios Atlanto tarybos idėjų kalvės.
Krizės mastą dar kartą išryškino trečiadienio įvykiai, kai JT pasiuntiniui Martinui Kobleriui nebuvo leista vykti į Tripolį tartis dėl nacionalinės vienybės vyriausybės darbo pradžios.
Šios vyriausybės kol kas oficialiai nepatvirtino nė vienas iš konkuruojančių parlamentų, tačiau anksčiau šį mėnesį ji paskelbė, jog pradeda darbą remdamasi peticija, kurią pasirašė nedidelė dauguma išrinktų šalies įstatymų leidėjų,
Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Europoje paragino vyriausybę skubiai persikelti į Tripolį ir perimti valdžią, grasindamos imtis sankcijų prieš visus, kurie žlugdys politinį procesą.
Tačiau kol kas nė viena iš Libijos administracijų nerodo noro bendradarbiauti.
„Jei tarptautinė bendrija negalės suteikti nacionalinės vienybės vyriausybei Libijos finansų kontrolės, stiprios nacionalinės armijos ir kažkokiu būdu paversti ją legitimia Libijos žmonių akyse, ši vyriausybė pasmerkta tapti silpniausia iš trijų konkuruojančių Libijos nacionalinių administracijų“, – sakė JAV dirbantis Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos klausimų ekspertas Michaelas Nayebi-Oskoui.
Libiją apėmė chaosas po 2011 metais įvykusio sukilimo, per kurį, palaikant NATO, buvo nuverstas ilgametis diktatorius Muamaras Kadhafi.
Smarkiai ginkluotos grupuotės ėmėsi veiksmų užpildyti atsiradusį valdžios vakuumą. 2014 metų viduryje kovotojų aljansas, įskaitant islamistus, užėmė Tripolį, priversdamas Vakarų pripažintą vyriausybę, kuriai sunkiai sekėsi funkcionuoti, pasitraukti į šalies rytus.
