„Tai farsas ir naujausias valstybės perversmas iš ilgos jų virtinės“, – sakoma anksti ryte paskelbtame sostinėje Tripolyje įsikūrusios Nacionalinės santarvės vyriausybės (NSV) pareiškime.
Naftos turtinga Šiaurės Afrikos valstybė chaoso gniaužtuose yra nuo 2011 metų, kai per kelių didžiųjų Vakarų valstybių remtą sukilimą buvo nuverstas ir nužudytas ilgametis diktatorius Muamaras Kadhafi. Dėl valdžios Libijoje varžosi konkuruojančios administracijos, kurių viena įsikūrusi šalies vakaruose, o kita – rytuose.
Kh. Haftaras, kontroliuojantis dideles Rytų Libijos dalis ir prieš metus pradėjęs sostinės puolimą, pirmadienį sakė, kad jo vadinamoji armija „sutiko su žmonių valia ir mandatu“.
Tačiau Kh. Haftaras aiškiai nepasakė, ar 2014 metais išrinktas ir taip pat šalies rytuose įsikūręs parlamentas parėmė jo žingsnį.
Kh.Haftaras savo teisėtumą sieja su šiuo parlamentu, priverstu persikelti dirbti į kitą vietą, kai Tripolį prieš šešerius metus draskė smurtas.
NSV sakė, kad Kh. Haftaras „atsuko nugarą analogiškoms politinėms institucijoms, kurios jį rėmė ir paskyrė“ armijos vadu.
Vašingtonas ragino abi Libijos šalis pradėti dialogą ir paskelbti „humanitarines paliaubas“.
„Jungtinės Valstijos apgailestauja dėl... vado Haftaro minties, kad Libijos politinė struktūra gal būti keičiama vienašališka deklaracija“, – sakoma amerikiečių ambasados paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“.
„Civiliams toliau kenčiant per šventąjį [musulmonų] Ramadano mėnesį, o COVID-19 pandemijai keliant pavojų... gyvybėms, raginame LNA (Kh. Haftaro Libijos nacionalinę armiją) prisidėti prie Nacionalinės santarvės vyriausybės nedelsiant paskelbiant humanitarinį karo veiksmų nutraukimą“, – nurodė ambasada.
Kh. Haftaro kritikai kaltina jį siekiu įvesti Libijoje naują karinę diktatūrą.
Pirmadienį jis paskelbė 2015 metų susitarimo dėl NSV, kuriam tarpininkavo JT, „pabaigą“.
Panašiai jis kalbėjo ir 2017-aisiais, o dar trejais metais anksčiau per televiziją pareiškė, kad perima valdžią Libijoje.
Kh.Haftaro puolimas Tripoliui užimti jau pareikalavo šimtų gyvybių, o maždaug 200 tūkst. gyventojų privertė palikti savo namus.
