Ugniagesiai vis dar gesina gaisrą, praeitą savaitgalį kilusį netoli 1986-aisiais sprogusio ir didžiausią pasaulio branduolinę nelaimę sukėlusio Černobylio reaktoriaus.
Radiacijos matuokliai netoli gaisro apimtų vietų rodo pakilusį lygį. Didžiąją dalį pastarosios savaitės vėjas pūtė kaimiškų vietovių Rusijoje ir Baltarusijoje link, tačiau penktadienį pasisuko sostinės Kijevo link.
Pareigūnai tikina, kad apie tris milijonus gyventojų turinčiame mieste radiacijos lygis – normalus.
Išskirtinės zonos valdymo agentūros laikinoji vadovė Kateryna Pavlova „The New York Times“ sakė, kad stiprūs šeštadienio vėjai gali išplėsti gaisrus į likusius branduolinės jėgainės pastatus ir jos sprogimo padarinių naikinimui naudotą įrangą.
Laikraštis rašo, kad, laikui bėgant, samanų, medžių ir kitų augalų šaknys sugėrė radiaciją, todėl jų degimo metu išskiriamos radioaktyvios dalelės.
Šiose vietose miškai dega dažnai, tačiau po šiltos ir sausos žiemos sausą žolę bei spygliuočių miškus apėmusios liepsnos yra didesnės nei įprastai.
Pasak Išskirtinės zonos valdymo agentūros, per šią savaitę išdegė apie 8,6 tūkst. akrų. Iki šeštadienio teritorijoje buvo dislokuota apie 400 ugniagesių, 100 ugniagesių automobilių ir keli sraigtasparniai.
Valstybinio radiacijos ir saugumo centro duomenimis, numatoma, kad šį savaitgalį radiacija užteršti dūmai pasieks Kijevą. Tačiau šiems dūmams nukeliavus toli nuo liepsnų, radiacijos lygis ore laikomas saugiu.
Išskirtinės zonos valdymo agentūra bando Černobylio zonoje apsaugoti kritinę infrastruktūrą, įskaitant pačią elektrinę ir stovėjimo aikšteles, kurios pilna radiacija užterštų sunkvežimių bei kitų transporto priemonių. Jos čia liko nuo reaktoriaus sprogimo.
„Dirbome visą naktį kasdami proskynas aplink elektrinę, kad apsaugotumėme ją nuo gaisro“, – šeštadienį „The New York Times“ sakė K.Pavlova.
Kol kas gaisro priežastys neaiškios. Tiesa, šią savaitė 27 metų Rahivkos kaimo gyventojas policininkams prisipažino, kad netoli apleistos vietinės fermos pramogos dėlei keliose vietose padegė žolę, skelbė AFP.
Oro taršos ekspertė Olena Miskun iš aplinkosaugos grupės „Ecodiya“ sakė, kad pagrindinę grėsmę kelia tai, jog galima įkvėpti prieš daug metų iš Černybolio reaktoriaus išmestas radioaktyvias daleles.
„Vėjas gali pakelti karštas daleles į orą ir kartu su pelenais nešti apgyvendintų vietovių link“, – sakė ji „The New York Times“.
Pasak jos, radioaktyvios dalelės gali nusėsti soduose ar daržuose ir tokiu būdu vėliau būti suvartotos su maistu.
„Pasisakė, kad dabar taikomos karantino priemonės. Žmonės lieka namuose, mažiau vaikšto ir dėvi kaukes dėl koronaviruso grėsmės“, – pridūrė O.Miskun.
Maždaug 100 km į šiaurę nuo Kijevo esanti Černobylio atominė elektrinė užteršė didelę Europos dalį, kai 1986-ųjų balandį sprogo jos 4-asis reaktorius. Labiausiai buvo paveiktas rajonas aplink elektrinę. Žmonėms neleidžiama gyventi 30 km spinduliu aplink ją.
Trys kiti elektrinės reaktoriai elektrą gamino iki 2000-ųjų, kai ji galiausiai buvo uždaryta. 2016-aisiais virš 4-ojo reaktoriaus buvo pastatytas didžiulis apsauginis gaubtas.