Lietuva ir Lenkija žada dar glaudžiau bendradarbiauti, optimistiškai regi lenkų mažumų problemas

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai pasirašė deklaraciją, kuri įtvirtins šalių siekį glaudžiau bendradarbiauti saugumo srityje. Varšuvoje šalių vadovai aptarė ir energetinio saugumo, ekonomikos klausimus bei lenkų mažumos Lietuvoje problemą.
Andrzejus Duda ir Dalia Grybauskaitė Vilniuje
Andrzejus Duda ir Dalia Grybauskaitė Vilniuje / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Šiandien Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskatė su oficialiu vizitu vieši Lenkijoje, tai antras aukščiausio lygio prezidentės vizitas į šią kaimyninę šalį, nors įvairių susitikimų buvo kone 20. Varšuvoje susitikę valstybių prezidentai pasirašė gynybos ir saugumo bendradarbiavimo deklaraciją.

Lenkijos vadovas Andrzejus Duda džiaugėsi vizitu. „Tai svarbūs metai, minime 450-ąsias Liublino unijos metines, 15-ąsias Lietuvos stojimo ir 20-ąsias Lenkijos stojimo į NATO metines. (…) Džiaugiuosi, kad bendradarbiavimas tarp Lenkijos ir Lietuvos vyksta simbolišku metu ir kaskart tampa vis intensyvesnis“

Dėmesys energetikai

Valstybių prezidentai spaudos konferencijoje vardino, kokius klausimus aptarė dvišaliame susitikime. Buvo diskutuota apie strateginės reikšmės infrastruktūros projektus, tokius kaip „Via Baltica“.

Taip pat buvo paliestas energetinio saugumo klausimas – Lenkijos prezidentas džiaugėsi abiejų šalių pastangomis sinchronizuoti savo elektros tinklus su Europa ir atsijungti nuo Rusijos kontroliuojamo BRELL žiedo.

Penktadienį D.Grybauskaitė ir A.Duda Liubline aplankys čia įsikūrusią bendrą Lietuvos-Lenkijos-Ukrainos karinę brigadą, susitiks su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Petro Porošenka
AFP/„Scanpix“ nuotr./Petro Porošenka

Padėtį šioje šalyje valstybių vadovai aptarė ir dvišaliame susitikime. „Mūsų pažiūros vienodos. Okupacija ir konflikto kurstymas Donecke turi baigtis. (...) Stebime rinkimus Ukrainoje, pažiūrėsime, koks bus tautos sprendimas’, – po susitikimo su D.Grybauskaite sakė Lenkijos prezidentas A.Duda.

Abiejų valstybių vadovai pabrėžė, kad prieštarauja „Nord Stream 2“ projektui: „Tai aiškus priklausymas nuo vieno tiekėjo. Dujotiekio statyba turi būti nutraukta. Mūsų pozicija vienareikšmė“, – sakė A.Duda.

„Abi pusės mano, kad tai yra geopolitinis, o ne ekonominis projektas, kuris neša žalą“, – jam pritarė D.Grybauskaitė.

A. Duda taip pat iškėlė Lietuvos lenkų bendruomenės klausimą: „Turiu vilties, kad pavardžių rašyba bus taikoma originaliu būdu. Tikiuosi, kad bus leidžiama ir gatvių pavadinimų rašyba įstatymuose.“

Žurnalistams paklausus, kaip per dvi D.Grybauskaitės kadencijas buvo pasistūmėta Lietuvos lenkų mažumos klausimu, prezidentė sakė, kad problemos yra sprendžiamos. „Švietimo klausimai yra sprendžiami. Pagrindinis klausimas ko gero yra žemės grąžinimas Vilniuje. Jis aktualus visiems, ne tik lenkams. Vilniuje nėra laisvos žemės“, – sakė Lietuvos prezidentė.

„Tikiu, kad bus suteiktos galimybės Lietuvos lenkų mažumai funkcionuoti valstybėje“, – pridėjo A.Duda.

Dėmesys kariniam bendradarbiavimui

Didžiausias dėmesys ketvirtadienį vykusiame Lietuvos ir Lenkijos prezidentų susitikime buvo skirtas bendradarbiavimo stiprinimui gynybos ir saugumo srityse.

D.Grybauskaitės ir A.Dudos pasirašytoje deklaracijoje šalys susitaria derinti savo pozicijas gynybos politikos klausimais NATO ir ES derybose, užtikrinti, kad aljanso atgrasymo priemonės ir laikysena Rytų Europoje nesikeistų, skirti ypatingą dėmesį NATO Šiaurės Šiaurės Rytų korpuso divizijos štabų plėtrai, kartu dirbti užtikrinant nepertraukiamą JAV karių buvimą regione.

Taip pat tikimasi supaprastinti procedūras ir gerinti infrastruktūrą, kad sąjungininkų karinės pajėgos galėtų veikti mobiliau, vystyti bendradarbiavimą karinės pramonės sektoriuje. Deklaracijoje numatyta keistis žvalgybine informacija, vystyti kibernetinio saugumo pajėgumus, kovoti su dezinformacija, didinti energetinį Lietuvos ir Lenkijos saugumą bei teikti politinę ir karinę paramą Ukrainai.

Deklaracijoje įsipareigojama įsteigti bendrą Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrų tarybą, kuri turėtų susirinkti bent kartą per metus.

Lietuva ir Lenkija taip pat įsipareigojo skirti didelį dėmesį vadinamojo Suvalkų koridoriaus gynybai, stiprinti karių bendradarbiavimą, koordinuot oro gynybą keičiantis radarų duomenimis.

Lietuvos ir Lenkijos karinių brigadų afiliaciją, tai yra, priskyrimą vadovauti bendram NATO štabui Elblinge, anot Lenkijos prezidento A.Dudos, rodo, kad mes esame ir sugebame veikti kartu.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis teigia, kad tai pakels kaimyninių šalių bendradarbiavimą į kitą lygį. „Bendradarbiavimas vyko jau ilgą laiką. Jis buvo tradicinis, bet dabar pakeliame į stipriai aukštesnį bendradarbiavimo ir integracijos lygį“, – sakė ministras.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Raimundas Karoblis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Raimundas Karoblis

D.Grybauskaitė išsakė poziciją, jog Lietuva palaiko Lenkijos siekius turėti JAV karius ir nori, kad jie būtų dislokuoti kuo arčiau Suvalkų koridoriaus.

„Abiejų šalių siekis yra, kad JAV kariuomenės buvimas visomis formomis būtų ilgalaikis ir kad būtų kuo arčiau Lietuvos sienos. Palaikome NATO viduje, pokalbiuose su JAV, Lenkijos siekį turėti kuo didesnį karių kiekį kuo ilgiau, faktiškai visam laikui“, – sakė D.Grybauskaitė.

„Amerikos investicijos į savo ir mūsų saugumą Lenkijoje yra faktas. Siekiame, kad amerikiečių karių skaičius Lenkijoje būtų kuo didesnis. (…) Tikiu, kad per artimiausius mėnesius išgirsime JAV valdžios sprendimą, viliuosi, kad bus padidintas karių skaičius mūsų regione“, – teigė A.Duda.

„Mūsų karinis bendradarbiavimas pasiekė kaip niekad aukštą lygį. (…) Žinome, kad savo saugumą reikia stiprinti patiems“, – sakė D.Grybauskaitė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis