Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija ragina ES pastatyti joms „geležinę uždangą“ nuo Rusijos ir Baltarusijos

Trečiadienį Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai paragino Europos Sąjungos institucijas pastatyti gynybinę liniją palei bloko sieną su Rusija ir Baltarusija, kad ES būtų apsaugota nuo karinių grėsmių ir kitų žalingų Maskvos veiksmų, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Baltarusijos pasienis
Baltarusijos pasienis

Laiške ES pirmininkui, kuris bus svarstomas ketvirtadienį Briuselyje prasidėsiančiame aukščiausiojo lygio vadovų tarybos susitikime, teigiama, kad šiam projektui, turinčiam apsaugoti 27 valstybių bloką, kuriame gyvena 450 mln. žmonių, reikalinga visų narių finansinė parama.

„Sukūrus gynybos infrastruktūros sistemą palei ES išorės sieną su Rusija ir Baltarusija, bus išspręsta opi ir neatidėliotina būtinybė apsaugoti ES nuo karinių ir hibridinių grėsmių“, – sakoma keturių lyderių laiške, su kuriuo susipažino „Reuters“ žurnalistai.

Hibridinėmis grėsmėmis vadinamas karinių ir nekarinių, taip pat slaptų ir atvirų priemonių derinys, įskaitant dezinformaciją, kibernetines atakas, ekonominį spaudimą ir migrantų stūmimą per sienas.

„Dėl šių bendrų pastangų masto ir sąnaudų reikia imtis specialių ES veiksmų, kad jos būtų remiamos tiek politiškai, tiek finansiškai“, – dėstoma laiške.

Dalis ES diplomatų apskaičiavo, kad tokios sausumos gynybinės linijos palei 700 km ilgio ES teritorijos ribą su Rusija ir Baltarusija įrengimas kainuotų apie 2,5 mlrd. eurų.

Raginimas sukurti bendrai finansuojamą sausumos gynybos liniją prie rytinės Europos Sąjungos sienos papildo ankstesnę Graikijos ir Lenkijos iniciatyvą sukonstruoti Izraelio „Geležinio kupolo“ pavyzdžiu sukurtą ES oro gynybos sistemą, kuri koordinuotų dabar atskiras ES šalių oro gynybos sistemas.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen taip pat pritarė šiai idėjai, pažymėdama, kad bloko šalys turėtų remti Ukrainą ir kartu stiprinti savo gynybą. Apie tą pačią idėją kalbėjo ir didžiausios Europoje ginklų gamintojos Vokietijos bendrovės „Rheinmetall“ vadovas Arminas Pappergeris.

„Reikia imtis ypatingų priemonių, nes ES išorės siena turi būti saugoma ir ginama karinėmis ir civilinėmis priemonėmis“, – sakoma keturių šalių laiške.

Anksčiau Lenkija nusprendė išleisti 2,3 mlrd. eurų gynybiniams bunkeriams, tranšėjoms ir grioviams palei sieną su Rusija ir Baltarusija. Baltijos šalys taip pat ketino pastatyti daugiau kaip 1 000 betoninių bunkerių, įrengti minų ir „drakono“ dantų linijas bei nutiesti spygliuotą vielą prie savo rytinės sienos kaip bendros „Baltijos gynybos linijos“ dalį.

Europos investicijos į gynybą ir jų finansavimas bus viena iš pagrindinių ES vadovų diskusijų aukščiausiojo lygio susitikime temų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis